Z kar­tos spek­tak­lį nu­ver­ti­no ver­tin­to­jai

Z kar­tos spek­tak­lį nu­ver­ti­no ver­tin­to­jai

Lie­tu­vos vai­kų ir jau­ni­mo teat­rų ap­žiū­ros-šven­tės „Šim­ta­ko­jis-2017“ ra­jo­no tu­re da­ly­va­vu­sio Nau­jo­sios Ak­me­nės Ra­mu­čių gim­na­zi­jos moks­lei­vių spek­tak­lio re­ži­sie­rė Vio­le­ta Ser­bin­tie­nė pik­ti­na­si ko­mi­si­jos ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jais. Kai svar­biau­sia – ne kū­ri­nio įtai­ga, pra­smė, o ka­no­nai. Ta­čiau į re­gio­ni­nę ap­žiū­rą Z kar­tos ak­to­riai va­žiuos.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Suk­ri­ti­ka­vo ir neat­rin­ko

Ap­žiū­ro­je Nau­jo­sios Ak­me­nės Ra­mu­čių gim­na­zi­jos Ta­len­tų klu­bo ak­to­riai pri­sta­tė miu­zik­lą „Ačiū tau, Mar­čiau, ar­ba Z kar­tos pa­dė­ka Mar­ty­nui Maž­vy­dui“.

Spek­tak­ly­je pa­sa­ko­ja­ma apie 1547 me­tais iš­leis­tą pir­mą­ją lie­tu­viš­ką­ kny­gą – lie­tu­viš­ko­sios raš­ti­jos pra­di­nin­ko Mar­ty­no Maž­vy­do „Ka­te­kiz­mą“. Žvel­gia­ma da­bar­ti­nės va­di­na­mosios Z kar­tos aki­mis, ka­dan­gi ji ži­nių ieš­ko ne kny­go­se, o in­ter­ne­ti­niuo­se teks­tuo­se. Toks šiuo­lai­ki­nis jau­ni­mas pri­sta­to­mas po­zi­ty­viai, ak­cen­tuo­jant tau­tiš­ku­mą, pa­trio­tiš­ku­mą, pi­lie­tiš­ku­mą.

Aš­tuo­nio­li­ka vai­din­to­jų at­sklei­dė 470 me­tų se­nu­mo is­to­ri­jos štri­chus. At­ro­dė, lyg žais­min­gai bend­rau­ja pa­mo­ko­je, pa­brėž­da­mi šiuo­lai­ki­nio in­ter­ne­to ga­li­my­bes.

Ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja neat­rin­ko spek­tak­lio at­sto­vau­ti ra­jo­nui „Šim­ta­ko­jis-2017“ ap­žiū­ros re­gio­no tu­re.

Mo­ty­vai iš­dės­ty­ti ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kės Lai­mos Ka­lė­dai­tės laiš­ke re­ži­sie­rei V. Ser­bin­tie­nei: „Drą­siai ga­li­ma sa­ky­ti, kad dar­bas at­lik­tas, bend­ras pro­duk­tas sce­no­je yra, ja­me yra gra­žių aki­mir­kų, ta­čiau, ma­no nuo­mo­ne, tai yra tie­siog la­bai ori­gi­na­li pa­mo­ka jau­ni­mui, ku­rio­je at­sklei­džia­ma Maž­vy­do as­me­ny­bė.“

L. Ka­lė­dai­tė iš­var­di­jo, kuo spek­tak­lis nea­ti­tin­ka žan­ri­nių rei­ka­la­vi­mų.

„Iš pra­džių jau­nat­viš­kas ir kar­tais ag­re­sy­viai verž­lus pa­si­ro­dy­mas pri­kaus­to dė­me­sį, ta­čiau teks­to gau­sa pri­ly­go en­cik­lo­pe­di­jos per­skai­ty­mui grei­ta­kal­be, – tei­gia L. Ka­lė­dai­tė. – Vei­kė­jo san­ty­kio į tai, ką kal­ba – aš ne­sup­ra­tau. Ar tai ge­rai – kal­bė­ti apie Maž­vy­dą? Ar ne? Kas bu­vo pa­grin­di­nis vei­kė­jas – su­pran­tu, ta­čiau koks jo vaid­muo – ne.“

Ap­žiū­ros ver­tin­to­ja pa­mo­kė spek­tak­lio kū­rė­ją: „Rei­kia su­dė­lio­ti tam tik­rus re­ži­sū­ri­nius taš­kus.“ Pa­vyz­džiui, ak­to­riai tu­ri ži­no­ti sa­vo veiks­mo li­ni­ją, kar­tais ne­pa­kan­ka tie­siog ži­no­ti ju­de­sių sche­mą ir mo­kė­ti pui­kiai teks­tą. Nes žiū­ro­vas tu­ri ma­ty­ti per­so­na­žo vi­di­nius iš­gy­ve­ni­mus, juos pa­jus­ti.

„Ai­žus teks­to „pyš­ki­ni­mas“ tam­pa er­zi­nan­tis, kaž­ku­ri da­lis teks­to, nea­be­jo­ju, yra svar­bes­nė už ki­tą, tad rei­kia tie­siog su­si­dė­lio­ti siu­že­ti­nę li­ni­ją – kas čia vyks­ta“.

Dar no­rė­ta, kad spek­tak­lis žiū­ro­vui la­biau pri­sta­ty­tų Z kar­tos iš­skir­ti­nu­mus.

„Ko­kia ta Z kar­ta, koks jos san­ty­kis į praei­tį, į is­to­ri­nius fak­tus ir as­me­ny­bes – to pa­si­ge­dau, – ra­šo L. Ka­lė­dai­tė. – Ma­čiau tik bū­rį jau­nuo­lių, ku­rie ener­gin­gi, šo­ka, re­puo­ja, nau­do­ja­si te­le­fo­nu. Jie ne­tu­rė­jo tar­pu­sa­vio san­ty­kių. Gal tai kar­ta, ku­ri ne­ma­to ki­tų? Gal tai kar­ta, ku­ri gy­ve­na tik me­cha­niš­kai, gal jų jaus­mai vir­tua­lūs, gal jie ne­mo­ka ty­rai my­lė­ti? Ko­kia ta Z kar­ta ? Kas jai bū­din­ga be te­le­fo­nų ir ko­dėl jie stai­ga kal­ba apie Maž­vy­dą? Kas at­si­ti­ko, kad jie pra­de­da apie jį do­mė­tis?“

Kū­rė ne va­do­vė­li­nį spek­tak­lį

Spek­tak­lio re­ži­sie­rė V. Ser­bin­tie­nė ne­su­tin­ka su nuo­mo­ne, kad spek­tak­lis blo­gas, jei mo­ko kaip pa­mo­ko­je.

„Gal ir ne­ži­nau teat­ro ar re­ži­sū­ros abė­cė­lės, bet ir ne abė­cė­lės lai­ko­si avan­gar­di­nės kryp­tys, nors yra šlo­vi­na­mos, – tei­gia V. Ser­bin­tie­nė. – Ir aš spe­cia­liai kū­riau, ne­no­rė­da­ma va­do­vė­li­nio spek­tak­lio.“

Re­ži­sie­rė no­rė­jo, kad vai­kams pa­tik­tų vai­din­ti ir dėl to „kai­fuo­tų“. Jie pa­tys sa­kė: pa­vy­ko.

„Spek­tak­lio fi­na­le ma­no ak­to­riai tiek už­si­ve­dė, kad ne­be­jau­tė kal­ban­tys pa­mal­du­mu tu­rin­tį dvelk­ti Ka­te­kiz­mą, – sa­kė V. Ser­bin­tie­nė. – Ta tra­fa­re­ti­nė se­no­vė ta­po šiuo­lai­kiš­ka.“

Var­gu, ar kas me­na M. Maž­vy­do ka­te­kiz­mo teks­tą, iš­sky­rus žo­džius: „Bro­liai ir se­se­rys, im­kit ma­ne ir skai­ty­kit“, o spek­tak­lis su­grą­ži­no į die­nos švie­są vi­sas ke­lių pus­la­pių ei­les.

„Tai ta­po lyg him­nas, skam­ban­tis re­po sti­liu­mi pa­gal šiuo­lai­ki­nę po­pu­lia­rią mu­zi­ką, – sa­kė V. Ser­bin­tie­nė. – Taip pa­šlo­vi­no­me Maž­vy­dą, jam pa­dė­ko­jo­me, iš­mo­kę vi­są 470 me­tų se­nu­mo teks­tą ir nuo sce­nos ne­šda­mi jį šian­die­nos žiū­ro­vui.“

Re­ži­sie­rė įsi­ti­ki­nu­si, spek­tak­lis ver­tas pla­tes­nės au­di­to­ri­jos.

„Gim­na­zis­tai mak­si­ma­liai vai­di­na, no­rė­da­mi pa­sa­ky­ti, ko­kia yra ta Z kar­ta ir kad jų he­ro­jus ga­li bū­ti Mar­ty­nas Maž­vy­das, toks fai­nas sa­vo pir­mą­ja lie­tu­viš­ka kny­ga“, – sa­kė V. Ser­bin­tie­nė.

Vis dėl­to va­žiuos

Ša­lies vai­kų ir jau­ni­mo teat­rų ap­žiū­rą-šven­tę „Šim­ta­ko­jis-2017“ ren­gia Lie­tu­vos liau­dies kul­tū­ros cent­ras. Šios įstai­gos Teat­ro po­sky­rio vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Ra­mū­nas Abu­ke­vi­čius re­dak­ci­jai tei­gė, kad ra­jo­ni­nius tu­rus or­ga­ni­zuo­ja sa­vi­val­dy­bės, ir jų pa­rink­tų ko­mi­si­jų spren­di­mų ap­žiū­ros ren­gė­jai ne­per­žiū­ri.

„Ta­čiau, su­pras­da­mi, kad ga­li pa­si­tai­ky­ti vi­so­kių vie­ti­nių trin­čių, kar­tais pa­tys į re­gio­ni­nį tu­rą pa­kvie­čia­me pa­ro­dy­ti spek­tak­lį, kuris ra­jo­ne li­ko net ko­kio­je tre­čio­je vie­to­je, – sa­kė R. Abu­ke­vi­čius. – To­kiu at­ve­ju, kai anks­čiau vy­ku­sio­se ap­žiū­ro­se tas ko­lek­ty­vas bu­vo ta­pęs lau­rea­tu, dip­lo­ma­ntu ar pa­pras­čiau­siai daž­nai pa­ten­ka į fi­na­lus.“

Pa­sak R. Abu­ke­vi­čiaus, to­kių teat­rų re­ži­sie­riams ne­rei­kia įro­di­nė­ti, pa­kan­ka pa­sa­ky­ti: „Šį­kart mū­sų neat­rin­ko, o su­kū­rė­me vėl la­bai ge­rą spek­tak­lį.“

Nau­jo­sios Ak­me­nės Ra­mu­čių gim­na­zi­jos Ta­len­tų klu­bo va­do­vė V. Ser­bin­tie­nė taip ir pa­da­rė. Ir iš­gir­do kvie­ti­mą – ruoš­ki­tės re­gio­ni­nei ap­žiū­rai.

Au­to­riaus nuo­tr.

Miu­zik­lo „Ačiū tau, Mar­čiau, ar­ba Z kar­tos pa­dė­ka Mar­ty­nui Maž­vy­dui“ at­li­kė­jai sa­ko vai­di­nę sa­ve.

Nau­jo­sios Ak­me­nės Ra­mu­čių gim­na­zi­jos Ta­len­tų klu­bo va­do­vė Vio­le­ta Ser­bin­tie­nė sten­gia­si, kad vai­kų kū­ry­bi­nius ge­bė­ji­mus sce­no­je  pa­ma­ty­tų kuo dau­giau žiū­ro­vų.