Voveriškiuose pagerbtas žymaus kraštiečio atminimas

Zig­mo RI­PINS­KIO nuo­tr.
V. Dar­gu­žo at­mi­ni­mo ren­gi­nio sve­čiai.
Šiau­lių ra­jo­no Vo­ve­riš­kių mo­kyk­lo­je pra­smin­gai pa­gerb­tas kraš­tie­čio, Vil­niaus uni­ver­si­te­to gar­bės dak­ta­ro Vac­lo­vo Dar­gu­žo(1920-2009) at­mi­ni­mas.

Ren­gi­nio "Dr. V. Dar­gu­žas Lie­tu­vos ir Pa­sau­lio pi­lie­tis" su­ma­ny­to­ja – veik­li mo­kyk­los di­rek­to­rė Ala­bi­na Gu­dai­tie­nė, ku­ri jau daug me­tų ren­ka me­džia­gą apie iš­ki­lų kraš­tie­tį, moks­li­nin­ką, o šį ren­gi­nį sky­rė praė­ju­siems Pa­sau­lio lie­tu­vių me­tams ir kraš­tie­čio šim­to me­tų ju­bi­lie­jui pa­mi­nė­ti. Į V. Dar­gu­žo tė­viš­kę at­vy­ko jo se­suo D. Dar­gu­žai­tė, iš Švei­ca­ri­jos – V. Dar­gu­žo žmo­na Ruth, sū­nus, daug ki­tų gi­mi­nai­čių, ku­rie pri­si­mi­nė sa­vo bran­gų žmo­gų, ak­cen­ta­vu­sį, kad jis tu­rė­jo dvi bran­gias že­mes – Lie­tu­vą ir Švei­ca­ri­ją.

V. Dar­gu­žas gi­mė 1920 me­tų sau­sio 6 die­ną Vo­ve­riš­kiuo­se. 1940 m., bai­gęs Šiau­lių ber­niu­kų gim­na­zi­ją, įsto­jo į Lie­tu­vos ve­te­ri­na­ri­jos aka­de­mi­ją, 1944 me­tais pa­si­trau­kė į Va­ka­rus. Nuo 1945-ųjų gy­ve­no Švei­ca­ri­jo­je, mo­kė­si Ber­no uni­ver­si­te­te, vė­liau ja­me dir­bo, ap­gy­nė dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją „Ko­bal­to vei­ki­mas or­ga­niz­me“. Vė­liau dir­bo ve­te­ri­na­ru, įkū­rė vie­ną mo­der­niau­sių ve­te­ri­na­ri­jos kli­ni­kų Tu­ne ir jai va­do­va­vo iki 1995 me­tų.

V. Dar­gu­žas bu­vo vie­nas iš Švei­ca­ri­jos lie­tu­vių bend­ruo­me­nės (ŠLB) Ber­no sky­riaus įkū­ri­mo or­ga­ni­za­to­rių, vi­ce­pir­mi­nin­kas, pir­mi­nin­kas, vė­liau – gar­bės pir­mi­nin­kas. Šei­mo­je užau­go trys sū­nūs: Mar­kas Vy­tau­tas, Gab­rie­lius Gin­ta­ras ir Aras Lu­kas.

V. Dar­gu­žas do­mė­jo­si Lie­tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­niais do­ku­men­tais ir su­kau­pė ver­tin­gą Lie­tu­vos ir ki­tų ša­lių XVI-XX am­žių kar­tog­ra­fi­jos rin­ki­nį, ku­rį 1983 me­tais pa­do­va­no­jo Vil­niaus uni­ver­si­te­tui. Rū­pi­no­si lie­tu­vių išei­vi­jos kul­tū­ros pa­vel­do per­da­vi­mu Lie­tu­vai.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je sau­go­ma uni­ka­li V. Dar­gu­žo že­mė­la­pių ko­lek­ci­ja, as­me­ni­nis ar­chy­vas, jo pa­stan­go­mis ir rū­pes­čiu bib­lio­te­kai iš Švei­ca­ri­jos ir Ro­mos per­duo­tas Lie­tu­vos dip­lo­ma­to dr. Al­ber­to Ge­ru­čio ar­chy­vas ir bib­lio­te­ka. 1990 me­tų bir­že­lio 20 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­tas su­tei­kė dr. V. Dar­gu­žui Vil­niaus uni­ver­si­te­to glo­bė­jo var­dą, o 1991 me­tais jam pir­ma­jam Nep­rik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­je Šv. Jo­nų baž­ny­čio­je bu­vo su­teik­tas Vil­niaus uni­ver­si­te­to gar­bės dak­ta­ro var­das.

Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai dr. V. Dar­gu­žas ap­do­va­no­tas Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no 4-ojo laips­nio or­di­nu.

Su­dė­ti­nė ren­gi­no da­lis – fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­dos „Lie­tu­vių Švei­ca­ri­ja“ ati­da­ry­mas. Ją pri­sta­tė iš Švei­ca­ri­jos at­vy­ku­si ŠLB pir­mi­nin­kė, PLB val­dy­bos na­rė Jū­ra­tė Cas­per­sen. Ji pa­pa­sa­ko­jo ne tik apie pa­ro­dą, bet iš­sa­kė daug gra­žių žo­džių apie vie­ną gar­siau­sių lie­tu­vių Švei­ca­ri­jo­je V. Dar­gu­žą, pa­li­ku­sį ryš­kų pėd­sa­ką ne­gau­sios, bet veik­lios lie­tu­vių bend­ruo­me­nės na­rių at­min­ty­je.

Prie šios pa­ro­dos gra­žios ke­lio­nės po Lie­tu­vą pri­si­dė­jo (o ji eks­po­nuo­ta ir Lie­tu­vos Sei­me) 2019 Pa­sau­lio lie­tu­vių me­tai ini­cia­to­rius, kal­bi­nin­kas, pe­da­go­gas, po­li­ti­kas, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras, LR Sei­mo na­rys Sta­sys Tu­mė­nas.

„Yra sim­bo­liš­ka, kad Vo­ve­riš­kių mo­kyk­la yra įkur­ta 1920 me­tais, tais pa­čiais me­tais gi­mė ir gar­bu­sis šios že­mės at­sto­vas dak­ta­ras Vac­lo­vas Dar­gu­žas. Nes­var­bu, kur tu gy­ve­ni, svar­bu – ką tu da­rai sa­vo min­ti­mis, sa­vo dar­bais, svar­bu, kad su­grįž­tum. Pa­sau­lis yra at­vi­ras, ga­li­me ju­dė­ti kur no­ri­me, bet svar­bu, švie­su­sis Vo­ve­riš­kių jau­ni­me, nors ir iš­va­žiuo­si­te iš Lie­tu­vos, kad sa­vo dar­bais, pro­jek­tais, pri­si­min­tu­mė­te Lie­tu­vą, kaip tą da­rė išei­viai ypač po II pa­sau­li­nio ka­ro, ku­rie iki pat 1991 me­tų sie­kė, kad Lie­tu­va at­kur­tų sa­vo vals­ty­bę,“ – kal­bė­jo Sta­sys Tu­mė­nas ir pri­dū­rė, jog yra sma­gu, kad daug po pa­sau­lį pa­skli­du­sių įžy­mių lie­tu­vių yra iš Šiau­lių kraš­to, jų gre­to­se ir dak­ta­ras Vac­lo­vas Dar­gu­žas.

LR Sei­mo na­rys Sta­sys Tu­mė­nas mo­kyk­los di­rek­to­rei Al­bi­nai Gu­dai­tie­nei pa­do­va­no­jo rep­ro­duk­ci­ją „2020-ie­ji Stei­gia­mo­jo Sei­mo šimt­me­čio me­tai. Lie­tu­vos Res­pub­li­kai – 100“, kny­gų.

Po pa­ro­dos ati­da­ry­mo įvy­ko šven­ti­nis mi­nė­ji­mas „Dr. Vac­lo­vas Dar­gu­žas“ Lie­tu­vos ir Pa­sau­lio pi­lie­tis“. Apie dak­ta­rą Vac­lo­vą Dar­gu­žą ir jo drau­gys­tę su vo­ve­riš­kių mo­kyk­la pra­ne­ši­mą skai­tė mo­kyk­los di­rek­to­rė Al­bi­na Gu­dai­tie­nė.

Pri­si­mi­ni­mus pa­sa­ko­jo dai­li­nin­kas me­no­ty­ri­nin­kas, ha­bi­li­tuo­tas moks­lų dak­ta­ras, pro­fe­so­rius, Lie­tu­vos moks­lo ir vi­suo­me­nės vei­kė­jas, Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­tis Vy­te­nis Rim­kus , dr. Vac­lo­vo Dar­gu­žo žmo­na Ruth Ho­fer, se­suo Da­nu­tė Moc­kie­nė (Dar­gu­žai­tė), sū­nus Lu­kas Aras Ho­fer bei anū­kė Ali­na Ho­fer.

Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro An­ta­no Be­za­ro svei­ki­ni­mus per­da­vė Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Kul­tū­ros sky­rius ve­dė­jas To­mas Vait­kus, Šiau­lių kai­miš­ko­sios se­niū­ni­jos se­niū­no pa­va­duo­to­jas Ri­čar­das Šium­be­re­vi­čius, Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ele­na Le­pars­kie­nė.

Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo ir Vo­ve­riš­kių mo­kyk­los moks­lei­viai, kū­ry­bin­gi pe­da­go­gai, šiuo ren­gi­niu pa­tvir­ti­nę, kad ne­di­de­lė­je mo­kyk­lo­je gy­va is­to­ri­nė at­min­tis, kad čia au­ga tvir­tus ver­ty­bi­nius pa­ma­tus gau­nan­tis jau­ni­mas.

Šven­tė­je kon­cer­ta­vo Vo­ve­riš­kių mo­te­rų vo­ka­li­nis an­samb­lis „Vo­vin­gė“ (va­do­vė Dai­va Kemb­rie­nė), mo­ki­nė Ane­ta Vi­rei­ky­tė ir ki­ti.

Ant Dr. Vac­lo­vo Dar­gu­žo ka­po Šiau­lių Do­ne­lai­čių ka­pi­nė­se bu­vo pa­dė­tos gė­lės, už­deg­tos žva­ku­tės.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.