Višinskį garbina, o Višinskaitę spardo

Višinskį garbina, o Višinskaitę spardo

 

Višinskį garbina, o Višinskaitę spardo

Tokiais žodžiais savo bėdas apibūdino švietėjo, rašytojo ir publicisto Povilo Višinskio giminės atžala Marija Rūta Višinskaitė — Arlauskienė, prieš daugelį metų sutikusi vietoj savo tėvų namo Kelmėje paimti dalį Junkilų kaimo darželio pastato. Tame pačiame pastate įsikūrė ir kaimo bendruomenė. Bendruomenės susibūrimai, renginiai, kartais jubiliejams ir gedulingiems pietums išnuomojama bendruomenės salė trikdo ramybę.

Regina MUSNECKIENĖ

Vietoj daugiabučio mieste, dalis darželio kaime

Marija Rūta Arlauskienė kartu su seserimi atkūrė nuosavybę į tėvams Nepriklausomybės laikais priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Galėjo susigrąžinti savo tėvelių namą Kelmės centre, šalia pieninės. Didžiulis medinis namas buvo paverstas daugiabučiu. Jame gyveno kelios šeimos.

Vietoj šio turto seserims Višinskaitėms pasiūlytas buvusio Junkilų kaimo darželio pastatas. M.R. Arlauskienės sesuo darželyje svajojo įkurti vaikų globos namus. Taigi, pastatas įgyvendinti jų idėjai tiko.

Tačiau už jį seserims reikėjo primokėti. Tuomet visas pastatas priklausysiąs joms. Moterys neturėjo pinigų. Todėl kaip jų nuosavybė įforminta dalis pastato. Likusi dalis liko savivaldybės nuosavybė. Vėliau čia įsikūrė Junkilų kaimo bendruomenė.

Beje, patalpos buvo gerokai nuniokotos. Nusukinėti čiaupai, pavogti klozetų dangčiai, nuo kiemo surinktos plytelės.

Bylinėsis su savivaldybe

Dėl kaimynystės su bendruomene seniai vyksta konfliktai. Garbaus amžiaus moteris sako norinti ramybės. Atokiame kaime svajojo jaustis tikra šeimininke. Dabar tame pačiame pastate vyksta bendruomenės šventės ir pasilinksminimai. Tiesiog po jos kambario langais statomi automobiliai.

Sesuo atsisakė idėjos kurti vaikų globos namus. Savąją pastato dalį perleido Marijai Rūtai. O ji vieniša kovoja su ramybės drumstėjais tarsi su vėjo malūnais. Jaučia, kad yra nemėgstama. Netgi parašai buvo renkami, kad ją iškeldintų. Negali prisiprašyti, kad koks kaimynas nupjautų žolę. Esą žmonės, teikdami jai paslaugą, biją užsitraukti bendruomenės aktyvo arba seniūno nemalonę.

Bet ką daryti moteriai, jei negali turėti ramybės savo namuose? Teisininkai tvirtina, jog buvo padaryta didžiausia klaida, jog į tas pačias patalpas įkeldinta bendruomenė. Jeigu patalpos priklausytų vienam šeimininkui, arba jose būtų įkurdinta kokia rami įstaiga, nekiltų problemų.

Marija Rūta sako suprantanti, kad bendruomenė turi vystyti savo veiklą. Tačiau kuo dėta ji? Kodėl turi vaikščioti po prirūkytas, kartais ir alkoholiu pradvokusias patalpas?

Be to, kai sesuo perleido jai savo dalį pastato, Marijai Rūtai turėjo atitekti ir seseriai priklausanti žemė aplink darželio pastatą.

Trokšta ramybės

M.R. Arlauskienė norėtų, kad savivaldybė nupirktų jai priklausančią pastato dalį. Tuomet moteris ieškotų ramaus prieglobsčio kitur. Už gautus pinigus galbūt nusipirktų sodybą ramesnėje vietoje ir viena pati būtų šeimininkė.

Parašė prašymą savivaldybei. Savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėjas Vytautas Vileikis redakcijai teigė, jog kol kas biudžete nenumatyta pinigų tokiam pirkiniui. Moteris turi rašyti dar vieną prašymą — gal rugpjūčio mėnesį perskirstant lėšas bus numatyta lėšų nupirkti darželį. Ar reikalingas šis pirkinys, spręs rajono Taryba.

Junkilų bendruomenės pirmininkė Ona Granickienė redakcijai tvirtino, jog jau pernai pradėta kalbėti apie pastato dalies pirkimą. Junkiluose vyko išvažiuojamasis Kontrolės komiteto posėdis. Tąkart nuspręsta pirkti pastatą. Kodėl reikalai vėl pakrypo kitaip, bendruomenės pirmininkei nesuprantama. Bendruomenė nupirktoje pastato dalyje galėtų įrengti šarvojimo salę. Čia galėtų persikelti biblioteka. „Bendruomenei tame pačiame pastate gyvenanti moteris netrukdo, — sakė Ona Granickienė. — Manau, jog ir mes jai ne tiek daug trukdome. Bet nenorėčiau būti jos vietoje. Nors ir labai retai, bet vyksta bendruomenės renginiai, kartais bendruomenės patalpose rengiami gedulingi pietūs arba švenčiami jubiliejai. Mes tik už tai, kad patalpos būtų nupirktos. “

Kol sprendžiamas jos klausimas, R.M.Arlauskienė savo ramybę priversta ginti pati. Moteris padavė savivaldybę į teismą. Reikalauja, kad būtų nustatyta naudojimosi darželio teritorija tvarka ir išspręsti kiti ginčai tarp jos ir bendruomenės. Rugpjūčio mėnesį bus nagrinėjama byla. „Gal po teismo paliks mane ramybėje? — viliasi moteris. — Keistas gyvenimas. Višinskį garbina, o Višinskaitę spardo.“

Trūksta pagarbos ir Povilo Višinskio tėvams

Pasak Marijos Rūtos Višinskaitės Arlauskienės, trūksta pagarbos ir Povilo Višinskio tėvams. Jie palaidoti Užvenčio kapinėse. Bet kapo šiuo metu niekas neprižiūri.

„Yra trys Višinskių giminės kapai. Ten palaidoti Višinskio tėvai, sesuo ir brolis, daugiau giminaičių. Anksčiau prižiūrėdavau kapus. Atvažiuodavo ir giminaitė iš Klaipėdos. Bet dabar nebėra sveikatos. Be to, autobusai iš Junkilų į Užventį labai nepalankiai važiuoja. Manau, kad tuo turėtų pasirūpinti seniūnija,“ — kalbėjo moteris.

Redakcija apie tai informavo Užvenčio seniūnijos specialistą komunaliniam ūkiui Valerijų Saviną. Jis tvirtino pasakysiąs kapininkei, kad ši prižiūrėtų Višinskių šeimos kapus.

NUOSAVYBĖ: Marija Rūta Višinskaitė Arlauskienė drauge su seserimi atkūrė nuosavybę į šį didžiulį namą Kelmės centre. Šis namas priklausė Marijos tėvams. Deja natūra namo neatgavo.

NESVETINGUMAS: Marija Rūta Arlauskienė apgailestauja, kad tėvų gimtinėje sutikta taip nesvetingai.

MUZIEJUS: Povilo Višinskio memorialinis muziejus prižiūrimas savivaldybės. Čia dalimi etato įdarbinta prižiūrėtoja Žemaitės giminės atžala. 

PRITARIMAS: Junkilų kaimo bendruomenės pirmininkė Ona Granickienė sako pritarianti, kad M.R. Arlauskienei priklausančios patalpos būtų nupirktos ir atitektų bendruomenei. Jeigu būtų įrengtas socialinis būstas, vėl būtų negerai. 

Autorės nuotr.