Naujausios
Vis mažėjantys Vegeriai prisiminė kitokią praeitį
Vegerių kaimo 420 metų sukakties minėjimo šventėje apgailestauta, kad netoli Latvijos teritorijos esanti vietovė prarado gyvybingumą. Belikę apie šimtas gyventojų, daug jų – senyvi ar pagyvenusio amžiaus.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Šventė surengta nušienautoje pievelėje prie Vegerių bibliotekos. Jos darbuotoja Ona Raudytė, pasakodama apie vietovės praeitį, pabrėžė, kad kaimo pakilimas siejamas su XVIII amžiuje pastatyta bažnyčia, prie kurios įkurta klebonija kartu su jai priklausančiais daugybe ūkio pastatų po šimtmečio tapo dvarelio centru. Truputį daugiau kaip prieš šimtą metų įkurta Vegerių parapija, kuriai priklausė bemaž tūkstantis katalikų.
Dar Vegeriuose gyvenę rusai turėjo savo cerkvę, o žydai – savo maldos namus.
Vegerių pakilimo metais čia veikė keliolika parduotuvių, smuklė, mokykla, suburta ugniagesių komanda. Neatsitiktinai rašytinuose šaltiniuose 1745 metais Vegeriai minimi kaip miestas.
Praėjusio amžiaus pirmos pusės Lietuvos nepriklausomybės metais Vegeriai tapo valsčiaus centru. Tad čia veikė valsčiaus savivaldybė, taip pat įkurti paštas, muitinė, pasienio policija. Taip ūkio reikalais besirūpinančios organizacijos – smulkaus kredito draugija, pieno nugriebimo punktas. Į kas ketvirtadienį vykstančius didelius turgus suvažiuodavo aplinkinių kaimų gyventojai. Toliau veikė mokykla, parduotuvės, o veikė nebe viena skaitykla kaip anksčiau, o dvi – atskirai lietuvių ir latvių.
„Nors tada nuo žemės ūkio darbų žmonės buvo labiau pavargę, tačiau vakaruškų, šokių ir kitokių susibūrimo tradicijų buvo daugiau, negu šiuo metu“, – sakė bibliotekininkė O. Raudytė.
Ji priminė vietinių senųjų gyventojų gailestį, kad gera buvo gyventi, kol neprasidėjo karas. O kai vokiečiai traukėsi, jie prie Vegerių įrengė aerodromą, o visiems kaimo gyventojams liepė palikti namus ir traukti Žagarės link. Maždaug per valandą antrą visi namai liko tušti.
„Kas slapstėsi artimesniuose miškuose, matė liepsnojantį kaimą, – sakė O. Raudytė. – Kai po trijų mėnesių buvo galima sugrįžti vegeriškiams, daugelis jų rado vien nuodėgulius, griuvėsius“.
Nebe visi čia benorėjo likti, o ieškojo laimės miestuose. Vieni ten traukė, nenorėdami į kolūkius, kiti likdavo baigę mokslus.
Pamažėle Vegeriai prisikėlė, tarybiniais metais subizgo mūriniais pastatais. Tačiau vietinių gyventojų prieš pusšimtį metų bebuvo registruojama apie pusketvirto šimto – bemaž dvigubai mažiau negu Vegerių klestėjo laikais.
„Kaimas tuštėjo ir tuštėjo, o dabar žmonių skaičius nesiekia nė šimto, tad nelengva spėti ateitį, – apgailestavo O. Raudytė. – Vienintelė susibūrimo vieta beliko biblioteka, į kurią ateinama ne tik pasikeisti knygų, paskaityti laikraščių, pasėdėti prie kompiuterio, bet ir pasidalyti savo vargais džiaugsmais“.
Šventėje Vegerių seniūnaitis Antanas Raudys pasveikino seniausius vietos gyventojus beveik 91 metų Ziną Ščerbakovą ir šiek tiek jaunesnį Viktorą Barkauską.
Renginyje paskelbta, kad jauniausia Vegeriuose yra 4 mėnesių Raminta Raudytė.
Šventėje pagerbti Vegeriuose vykstančių renginių rėmėjai.
Naujosios Akmenės kultūros rūmų muzikantai ir dainininkai surengė koncertą.
Autoriaus nuotr.
SENIAUSI: Vegerių kaimo seniausi gyventojai devyniasdešimtmečiai Zina Ščerbakova ir Viktoras Barkauskas.
JAUNIAUSIA: Jauniausią Vegeriuose 4 mėnesių Ramintą Raudytę pristatė jos teta Ona Raudytė.
SVEIKINIMAS: Vegerių seniūnaitis Antanas Raudys (priekyje) padėkojo koncertą surengusiems Naujosios Akmenės kultrūos rūmų atlikėjams.
RĖMĖJAS: Ūkininkas Valerijus Mitrofanovas pasveikintas kaip nuolatinis Vegeriuose organizuojamų renginių rėmėjas.