Naujausios
Virš Kelmės pleveno šventės dvasia
Praėjusį savaitgalį Kelmėje įvyko tradicinė, jau 32 – oji liaudies meno šventė, kurią kaip jau įprasta, vainikavo ugnies misterija „Pašlovinkim mirksnį būties“. Šiemet šventė pasklido po visą miestą. Vyko renginiai prie muziejaus ir Meno mokyklos, kultūros centre bei „Draugystės“ parke.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Liaudies menas visą savaitę
Jau nuo savaitės vidurio Kelmės kultūros centre pradėjo veikti regioninė tautodailės paroda „Tradicija ir dabartis“. Joje savo darbus eksponavo medžio drožėjai, audėjos, keramikai ir puodžiai, piešėjai, siuvinėtojai, mezgėjai, nėrėjai, karpinių meistrai, pynėjai iš vytelių ir šiaudelių, akmentašiai, kalviai ir kiti kūrybingi auksarankiai iš Kelmės rajono, Kuršėnų, Kauno, Raseinių ir kitų miestų.
Šeštadienio rytą parodą aplankė svečiai iš užsienio ir rajono vadovai. Parodos atidaryme dalyvavo ir patys tautodailininkai. Jiems Kultūros centro jaunimo folkloro skyriaus specialistė Eugenija Buivydienė įteikė padėkas. Tautodailininkus ir parodos svečius sveikino savivaldybės administracijos atstovai.
Penktadienio vakarą prie Kelmės krašto muziejaus vyko Meno mokyklos mokinių liaudiškos muzikos vakaras „Tai gražiai, gražiai mane augino.“
Garbės piliečiai ir užsienio svečiai
Ypatinga renginių gausa kelmiškiai nustebinti šeštadienį. Rytą savivaldybės salėje rajono vadovai priėmė užsienio svečių delegacijas ir rajono Garbės piliečius.
Priėmime pas merą dalyvavo ir šventės šeimininkus bei svečius rajono garbės piliečiai Nepriklausomybės akto signataras Antanas Račas ir Vytautas Dudėnas su žmona.
Į šventę atvyko Vengrijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Dr. Zoltn Pecze su žmona Eszter Gazsó ir Hodmezėvašarhėjaus savivaldybės, su kuria bendradarbiauja Kelmės rajonas, atstovė Eszter Vincze.
Iš Lenkijos atvyko net dvi delegacijos. Viena iš Bilgorajaus, su kuriuo Kelmę sieja kultūriniai ryšiai, kita – iš Miastko, draugaujančiu su Tytuvėnų miestu. Iš Bilgorajaus miesto atvyko burmistro pavaduotojas Michal Dec, miesto Tarybos nariai Miroslaw Tujak ir Pawel Kudzia. Iš Miastko atvyko miesto burmistras Roman Ramion ir Tarybos nariai: Tomasz Borowski, Jan Gajo, gimnazijos direktorius Kazimierz Kowalewski, Miestų partnerių bendradarbiavimo komiteto pirmininkas Ryszard Mieczkowski ir narys narys Konrad Remelski.
Be šių svečių dar atvyko 14 žmonių delegacija iš Austrijos, vadovaujama savivaldybės mero pavaduotojo ir ūkininko Johano Krasniko. Austrai bendradarbiauja su Šaukėnų seniūnija.
Rajono meras Kostas Arvasevičius įteikė svečiams suvenyrų ir juostas su išaustu Kelmės vardu.
Delegacijos šventės šeimininkams taip pat atvežė dovanų. O Lenkijos Miastko miesto savivaldybės atstovai pranešė, jog jų savivaldybė skyrė 4000 zlotų nuo gaisro nukentėjusios Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno atstatymui. Lėšų savo ruožtu paaukos ir delegacijos nariai.
Popietę „Draugystės“ parke rajono meras Kostas Arvasevičius, miesto seniūnas Romas Atkočaitis bei svečių delegacijos pasveikino ir į šventę susirinkusius kelmiškius.
Miesto centre ir parke skambėjo dainos
Prieš pietus Meno mokyklos Pakražančio skyriaus dūdų orkestras pakvietė kelmiškius į mažją dainų šventę „Mano vardas – Lietuva“, vykusią miesto centre, Laisvės gynėjų aikštėje, prie meno mokyklos.
Meno mokyklos auklėtiniai dainavo, šoko, grojo. Kelmiškiai galėjo rinktis, ar centre žiūrėti nuotaikingą ir profesionalų koncertą, ar skubėti į „Draugystės“ parką, kur jau veikė tautodailininkų mugė ir vyko kiti renginiai. Kai kurie kelmiškiai burnojo dėl per kelias vietas išskaidytos meno šventės. Tačiau dauguma buvo patenkinti.
Koncertų vyko ir „Draugystės“ parke. Skambėjo dainos Vaikų rytmetyje „Sveika vasara“, koncertuose „Tegul aidi Kražantės krantai“, kuriame dalyvavo rajono meno mėgėjų kolektyvai, „Tegul šėlsta jaunystė“, kurį surengė jaunieji rajono atlikėjai.
Vakare kelmiškius linksmino populiariosios muzikos atlikėjai grupė „el Fuego“ bei Ruslanas Kirilkinas bei šou grupė „Sare Roma“.
Žemaičiai
Šventėje buvo ypač akcentuotas žemaitiškumas. Parke įrengtame Žemaičių kiemelyje savo darbus ir amatą demonstravo vietos tautodailininkai: audėjos Marė Žukauskienė, Onutė Butvilienė, Birutė Kmitaitė, akmentašys Valdas Bandza, pynėja Kornelija Lopetienė, lazdų drožėjas Mečislovas Ežerskis, siuvinėtojos Jolanta Gečienė su dukra Rugile, duonos kepėjas Steponas Jautakis.
Kiemelio lankytojus koše su spirgučiais vaišino Šaukėnų gaspadinės. Svečiams dainavo folkloro ansambliai: „Judlė“, „Ramočia“, „Šona“, „Taduja“, griežė Kelmės kultūros centro kapela.
Kiemelyje šurmuliavo ir šventės renginių vedėjai šaukėniškė kultūros centro direktorė Zofija Blažienė bei Kelmės mažojo teatro aktorius Česlovas Brazinskas. Jie ir su kiemelio lankytojais bendravo ir koncertą vedė kalbėdami žemaitiška kelmiškių dūnininkų šneka.
Tautodailės lobiai
Per visą „Draugystės“ parką, abiejose pagrindinių takų pusėse driekėsi tautodailininkų palapinės. Akys raibo nuo daugybės įvairiausių dirbinių, o širdis džiaugėsi dėl beribio žmonių kūrybiškumo.
Antai vaiguviškis tautodailininkas Aivaras Norbutas pristatė medines pjaustymo lenteles su originaliu būdu įamžintu Kelmės vardu ir jos herbu.
Šiaulietės tautodailininkės prekiavo originaliais rankų darbo lauko vazonais, nulipdytais iš Tatrų klalnų olienos ir dar kelių komponentų.
Kražių kolegijos atstovas Vygantas Mažonas mokė šventės dalyvius nusikaldinti monetą su Kražių atributika.
Buvo gausybė keramikos dirbinių, medžio drožinių, pintų ir iš medžio darytų lauko baldų, iš plunksnų gamintų gėlių, rankų darbo papuošalų ir kitokių grožybių.
Ugnies misterija
Pradėjus temti, kaip ir įprasta, minios kelmiškių ir miesto svečių būriavosi prie Kražantės užtvankos stebėti ypatingo reginio Ugnies misterijos „Pašlovinkim mirksnį būties“..
Prieš šventę Kražantės užtvakos saloje pastatomas didžiulis linais apkaišytas vežimo ratas. Ratas – tai vienas iš Kelmės miesto simbolių.
Sutemus, skambant muzikai ir tratant būgnams, tamsiame vandenyje plaukiojo baidarės su deglais. Nuplaukus į salą ratas apipilamas degiu skysčiu ir uždegamas. Metų bėgsmą, besisukantį laiko ratą simbolizuojanti ugnis sukuria ypatingą įspūdį. Šiemet ratas degė gana ilgai. O kelmiškiai turėjo progos pamąstyti apie būties trapumą ir trumpumą.
Šventė baigėsi lazerių šou. Jos režisierė Vilija Krutkevičienė.
PRIĖMIMAS: Rajono savivaldybės salėje priimtos į šventę atvykusios užsienio šalių delegacijos.
SIMBOLIS: Sutemus šis Kelmės miesto ir žmogui duoto laiko simbolis sudeginamas. Ugnies misterija – vienas iš įspūdingiausių meno šventės akcentų.
ŠOKĖJOS: Šokį "Gervelė" atlieka tytuvėniškės.
ŽEMAIČIAI: Šventės vedėjai Zofija Blažienė ir Česlovas Brazinskas kalbėjo žemaitiškai.
TAUTODAILĖ: Originalius Kelmės vardą įamžinančius tautodailininko Aivaro Norbuto dirbinius demonstracvo jo padėjėjai Kristina ir Irmantas.
Autorės nuotr.