
Naujausios
Vietoj darbo – advento vainikai
Šaukėnų seniūnijos Beržėnų kaime gyvenanti Jovita Virmauskienė įgyvendino savo svajonę – kurti gražius dalykus iš gamtos medžiagų. Moteris iš pušų konkorėžių padarė apie dešimt Advento vainikų, kurie dalyvaus Šaukėnuose vykstančioje parodoje-mugėje.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Kūryba – malonus užsiėmimas
Dar pernai Jovita Virmauskienė dirbo prekybos centre Kelmėje. Pusė septynių ryto jaunai moteriai jau reikėdavo būti darbe. Iki Kelmės dar geras pusvalandis kelio. Todėl keltis turėdavo apie penktą valandą ryto.
Šią žiemą Jovita nusprendė pailsėti. Išėjo iš darbo, tačiau nesėdi rankų sudėjusi. Važiuoja į pušyną, renka konkorėžius ir iš jų daro Advento vainikus, kurie galės prieš Kalėdas papuošti ne tik pačios Jovitos, bet ir kitų seniūnijos gyventojų namus.
Moteris dėlioja grožybes ant stalo. Dalį jau išdovanojo. Bet prisirinko naujų konkorėžių, iki šeštadienio sulipdys dar keletą vainikų. Gal pavyks parduoti. Atsipirks bent medžiagos, kurias sunaudoja juos darydama.
Vienam vainikui reikia apie šimto pušų konkorėžių. Jie turi būti skinti. Ant žemės nukritę netinka.
Konkorėžius ponia Jovita pirmiausia išdžiovina orkaitėje. Ten juos palaikyti nelabai dideliame karštyje reikia apie valandą. Konkorėžiai gražiai išsiskleidžia.
Kol jie džiūsta, moteris pasiruošia pagrindą, prie kurio klijuos. Paima aliumininę vielą, sulenkia iš jos ratą. Vielą apvynioja popieriumi arba putplasčiu, apsuka polietileno plėvele. Tam dažniausia naudoja šiukšlėms skirtus maišelius.
Kai konkorėžiai išdžiūsta, iškrato iš jų sėklas ir priklijuoja karštais klijais dviem eilėmis prie paruošto pagrindo. Vieną viršuje, kitą – apačioje.
Kai vainikas gerai išdžiūsta, klijai sukietėja, konkorėžius apipurškia bronziniais dažais. Vainiką papuošia iš juostelių padarytais kaspinėliais, iš apelsinų žievelių darytomis rožytėmis.
Moteris padėjo papuošti ir dukros klasę gimanzijoje. Iš konkorėžių prigamino papuošalų Kalėdų eglutei ir savo namams.
Įvertina penkiais eurais
Gražiuosius savo vainikus J. Virmauskienė bandys parduoti Šaukėnuose vyksiančioje parodoje – mugėje.
„Prašysiu po kokius penkis eurus, – nedrąsiai sako moteris. – Darbo, žinoma, daug. Prie vieno vainikėlio sugaištu apie keturias valandas. O dar reikia ir konkorėžių prisiskinti. Bet, jeigu brangiau prašyčiau, nebūtų jokių šansų parduoti. Kaimo žmonės neturi tiek pinigų, kad leistų sau brangiau pirkti namų puošmenas.“
Jovita kartais pasvajoja, kad galėtų pragyventi iš savo rankdarbių. Nes, kai važinėja į darbą, moka už degalus, iš atlyginimo nedaug ir belieka.
Jovitos vyras važinėja dirbti į Užventį. Šeima augina du vaikus. Dukrai jau 18 metų. Greitai teks išleisti į studijas mieste. Nors kaime nėra darbo, J. Virmauskienė sako, kad kaimas jai labai patinka. Pati kilusi iš šių apylinkių. Įpratusi gyventi kaime.
Kaimo žmogus sugeba apriboti savo poreikius. Daug ką gali paimti iš gamtos, sodo ir daržo.
Prieš porą metų Virmauskai Beržėnuose nusipirko seną medinį namelį, jį susitvarkė, prikėlė naujam gyvenimui.
„Turim pastogę, pavalgyti ir apsirengti užtenka, ko daugiau bereikia“, – filosofiškai nusiteikusi meniškos prigimties beržėniškė.
Jovita svajoja daryti papuošalus ne tik religinėms šventėms, bet ir kitoms įvairioms progoms, puošti interjerą ir tiki, kad jai pavyks savo svajonę įgyvendinti.
Autorės nuotr.
Jovita Virmauskienė sako, jog kurti grožybes ir galbūt nedidelį savą verslą jai padeda net gimtinės pušys.
Jovitos Virmauskienės sukurti Advento vainikai papuoš seniūnijos gyventojų namus.