
Naujausios
Viešuosius darbus atlieka paskutinieji bedarbiai
Šiuo metu seniūnijose viešuosius darbus atliekantys bedarbiai bus paskutinieji, pamaloninti bent laikinu darbu netoli namų. Nedarbu pirmaujančiame Kelmės rajone ši užimtumo priemonė buvo naudinga ir bedarbiams, ir seniūnijoms, kurių teritorijose, jie tvarkydavo viešąsias erdves.
Patvirtinus naująjį socialinį modelį, keitėsi ir įstatymai. Iki šiol galiojęs Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas netenka galios. Nuo ateinančių metų sausio 1 dienos pradės galioti naujas Lietuvos respublikos užimtumo įstatymas. Jame nebelieka viešųjų darbų.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Gerai ir bedarbiui, ir seniūnijai
Kukečių seniūnijos Lupikų kaime sutikta trijų vaikų mama Inga džiaugėsi, jog gavo viešųjų darbų savo kaime. Gaus minimalų atlyginimą, kuris kaime gyvenančiai daugiavaikei šeimai didelė paspirtis prie vienintelio šeimos maitintojo vyro algos.
Galimybe panaudoti bedarbius tvarkant seniūnijos teritoriją, džiaugiasi ir Kukečių seniūnė Meilutė Masalskienė: „Su Darbo biržos darbuotojomis susideriname, kokius bedarbius įdarbinti. Darbą jiems skiriame netoli namų. Jei gyvena Kukečiuose, čia ir dirba, jei Grimziuose, surandame darbo ir ten. Žmogui patogu. Nereikia išlaidauti vykstant į darbą. Gauna minimalų atlyginimą iš darbo biržos. O seniūnijai irgi nauda. Nereikia samdyti darbininkų. Seniūnijų komunalinis ūkis ir laikosi iš viešųjų darbų.“
Šį rudenį spalio – lapkričio mėnesiais Kukečių seniūnijoje viešiesiems darbams įdarbinti 3 vyrai ir 3 moterys. Jie plušės Kukečiuose, Lupikuose ir Vijurkuose.
Seniūnė dar prisimena laikus, kai jai pradėjus dirbti Kukečių seniūnijoje, taip pat nebuvo subsidijuojamų viešųjų darbų. Tačiau tuomet seniūnijose buvo daugiau darbininkų. Be to, visas viešąsias erdves, parkus nušienaudavo patys gyventojai. Jie laikė daugiau gyvulių, reikėdavo žolės ir šieno.
„Dabar gyvulių kaimuose beveik nėra. Ir žmonės gerokai pasikeitė. Numeta popierių už savo tvoros ir šaukia, jog niekas nesurenka šiukšlių“, – su nerimu į ateitį žvelgia seniūnė.
Bedarbiai sugeba atlikti daug įvairiausių darbų. Remontavo net seniūnijos kabinetus. Taip sutaupoma lėšų kitoms būtinoms reikmėms. Juk biudžetas nebūna perteklinis.
Viešųjų darbų neliks
Šiemet birželį, priėmus naująjį Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą, kuris įsigalios nuo ateinančių metų sausio 1 dienos, nelieka viešųjų darbų priemonės finansavimo.
Šiaulių terotorinės darbo biržos Kelmės skyriaus vedėja Sandra Sviatkovskienė redakcijai vardija, jog naujajame įstatyme bus subsidijuojamas įdarbinimas pagal Pameistrystės įstatymą. Mokytis pasiųstam bedarbiui bus mokama stipendija, padengiamos apgyvendinimo ir kelionės išlaidos.
Pagal paramos mokymuisi programą bus remiamos ir bedarbių stažuotės.
Akcentuojama ir parama judumui. Jeigu bedarbis dalyvaus remiamo įdarbinimo priemonėje, bus subsidijuojamas jį įdarbinęs darbdavys. Paramą gaus ir tie bedarbiai, kurie dalyvaus Darbo biržos rengiamuose mokymuose.
Dar viena naujovė – nelieka subsidijų verslo liudijimui.
Mokymai gerai, bet yra rizika
Kukečių seniūnė Meilutė Masalskienė įstatymo naujoves vertina kritiškai: „Kad bedarbius siunčia mokytis ir finansuoja jų mokslą – gražu. Tačiau iš praktikos žinau, jog ne visi bedarbiai pateisina darbo biržos specialistų lūkesčius. Buvo atvejų, kai mokytis nesugebėję bedarbiai, privalėjo grąžinti Darbo biržai pinigus už mokslą. O iš kur jiems gauti pinigų? Iš tų pačių socialinių pašalpų. Skriaudžiant vaikus.“
Seniūnė pasakoja, kaip atsakomybės jausmo ir nuovokos neturintis žmogus siunčiamas per pusę metų išmokti elektriko specialybės. Specialybės jis neišmoksta. Išbraukiamas iš bedarbių sąrašų, netenka teisės gauti socialinę pašalpą ir dar turi grąžinti už jo mokslą sumokėtus pinigus. O šeimoje augantys vaikai nori valgyti!
Arba kitas bedarbis pasiunčiamas mokytis traktorininko specialybės. Jis traktorių užveda, o sustabdyti jo jau nebemoka.
Seniūnės nuomone, darbo biržos, siųsdamos mokytis bedarbius, turėtų labai gerai pasverti, ar tas žmogus pajėgus išmokti siūlomos specialybės. Be to, turėtų bendrauti su seniūnijos socialinėmis darbuotojomis, seniūnais, kurie geriau pažįsta vietos gyventojus ir objektyviau gali įvertinti jų gebėjimus.
Autorės nuotr.
DARBAI: Kukečių seniūnė Meilutė Masalskienė neįsivaizduoja, kas tvarkys seniūnijų viešąsias erdves, kai nebus subsidijuojami viešieji darbai.