Naujausios
Vienišiai vienijasi prieš vienatvę
Pakruojo kaimo senjoros Genutės Vaidilauskienės namų veranda jau metus laiko tapusi neformalaus vienišių klubo pastoge. Savo vienatvę įveikusi įsijungdama į visuomeninę veiklą, G. Vaidilauskienė tam pačiam tikslui buria ir likimo draugus.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Bendras likimas jungia
Prieš kurį laiką G. Vaidilauskienės sodyboje į pasisėdėjimą susirinkę Pakruojo kaimo vienišiai diskutavo, kaip galima gydytis natūraliomis priemonėmis. Kadangi susitikimo temą žmonės žinojo iš anksto ir ruošėsi – liejosi pasakojimai apie vienų ar kitų žolelių vertingąsias savybes. Nebe visiems ir laiko užteko pasisakyti.
„Mūsų susitikimai visada būna teminiai. Vieną kartą klausėmės mūsų sveikuolės Rožės Džiaugienės patarimų, kaip sveikiau gyventi, mankštintis. Kitą – mums koncertavo sambūrio viešnios jaunosios muzikantės smuikininkė Beatričė Svirplytė ir Deimantė Vaitkevičiūtė, grojanti fleita. Deimantė dar ir pasakojo apie šį instrumentą“, – prisiminė G. Vaidilauskienė.
Klubo organizatorė šypsojosi, jog prie bendro stalo susirinkusieji neapsiriboja tik iš anksto pasirinkta tema: pokalbiai paprastai pakrypsta ir apie daugelį kitų dalykų. Nepakeičiamoji klubo muzikantė Bernadeta Medzeliauskienė ima į rankas akordeoną ir veranda suskamba nuo dainų.
Ponia Genutė skaičiuoja, jog neformalaus klubo susitikimuose dalyvauja apie trys dešimtys žmonių. Daugiausiai – vyresnio amžiaus moterų. Nes moterys dažniausiai ir lieka našlauti kaimo sodybose. Prie būrelio prisidėjo ir pora garbaus amžiaus vyrų.
„Vyrai – uždaresni, juos sunku prisikviesti. Nors našliams kaimo sodybose nė truputėlio nelengviau, nei našlėms“, – sakė G. Vaidilauskienė.
Į pirmąją popietę ponia Genutė ir kvietimus rašė, ir pati pakiemiui žmones kalbino. O jau po to patys senjorai ėmė klausti, kada numatomas sekantis pasisėdėjimas. Į juos ateina po keliolika klubo narių: vieniems sutrukdo ligos, kitiems – kasdieniai rūpesčiai.
Susitikimai rengiami kas trejetą mėnesių, kol visiškai neatšąla orai. Ponia Genutė senjorams jau paskelbė ir būsimojo rudeninio susitikimo temą – mieli rankdarbiai. Kas mezga, neria, siuva, dar ką nors kuria, atsineš parodyti bendraminčiams ir būryje pasidžiaugti vieni kitų kūrybiškumu.
„Gyvenimas sunkus, o vienišiems žmonėms – dar sunkesnis. Užtat suėję į būrį, klubo nariai atsigauna. Kalba apie mielus dalykus, bent kuriam laikui pamiršta vienumą. Nes bendravimas vienodo likimo senjorams labai svarbus“, – sako G. Vaidilauskienė.
Dažniausios pokalbių temos klube – apie sveikatą, patį aktualiausią dalyką pagyvenusiems žmonėms. Ir apie tai, kad ją saugoti padeda net patys paprasčiausi dalykai: geros mintys, žodžiai ir darbai (nebūtinai dideli), šypsena pabudus, mokėjimas džiaugtis pražydusia gėle.
G. Vaidilauskienės užrašuose yra ir sentencija, tarsi prieštaraujanti pačiai klubo idėjai: teigiama, kad kiekvienas žmogus kasdien bent dešimt minučių turi pabūti vienas.
„Tai – ne vienišumas: tiesiog žmonės turi skirti laiko, kad atsipalaiduotų, įsiklausytų į save“, – sako ponia Genutė.
Vienišumą įveikė visuomenine veikla
Prieš penketą metų ponia Genutė liko našlė. Anapilin palydėjusią septynerius metus slaugytą sunkiai sirgusį savo žmogų, ją visu svoriu užgriuvo vienišumas.
„Taip dažnai nutinka, kad našliai užsisklendžia. Žinau, kaip būna kurį laiką bloga. Net bendrauti su niekuo nesinori“, – prisimena G. Vaidilauskienė.
Pakruojietė nutarė vienišumą įveikti jo priešingybe – eiti į žmones. Juokiasi, prisiminusi, kaip stengėsi įsiprašyti ne į vieną Pakruojo visuomeninę organizaciją. Bet lyg tyčia pataikydavo tuo laiku, kada šių organizacijų veikla nebūdavo aktyvi. O kai galiausiai prisijungė prie pakruojiečių senjorų – ėmė važinėti į ekskursijas, koncertus, susitikimus.
Įsijungė G. Vaidilauskienė ir į Pakruojo kaimo bendruomenės veiklą. Pernai buvo išrinkta seniūnaite.
Prieš porą metų viešėjusi pas dukrą Renatą, gyvenančią su šeima Amerikoje, ponia Genutė buvo nustebinta tenykštės religinės bendruomenės dėmesio vienišiems žmonėms.
„Žentas pastorius Nikolajus su talkininkais rūpinosi įspūdingomis šventinėmis dovanomis vienišiams. Jiems buvo organizuojama visa eilė renginių, stengiantis įtraukti į visuomeninį gyvenimą“, – sakė G. Vaidilauskienė.
Tuomet pakruojietei ir kilo mintis namuose suburti tokius pat vienišius, kaip ir ji. Idėją entuziastingai palaikė ponios Genutės dukra ir žentas. Prie klubo kūrimo jie prisidėjo ir materialiai – atsiuntė pinigų organizuoti pirmąjį susitikimą.
Jo dalyviams Renata ir Nikolajus Kulakevichai parašė sveikinimą internetu.
Prie rankų „limpa“ žmonės ir gėlės
G. Vaidilauskienė mano, kad poreikis burtis vienišiams jau buvo seniai pribrendęs – tereikėjo, jog kažkas imtųsi tokį sambūrį organizuoti.
Jos iniciatyvą palaikė ir talkininkėmis klube tapo Juzefa Juknienė, Rožė Džiaugienė, kitos moterys.
Per susitikimus bendrą stalą puošia gėlės iš Genutės sodybos, palanges – ta proga iš kambario atneštos vazonėliuose svyrančios žiedų kekėmis orchidėjos.
Gėlės G. Vaidilauskienės sodyboje nežydi tik žiemą. Kitu laiku prie takelių ir vejoje švyti įvairiaspalviai žiedai.
„Labai mėgstu gėles. Neseniai skaičiavau, kad vien įvairių kaktusų turiu keturias dešimtis“, – sakė ponia Genutė.
Pakruojietė pirmąjį kaktusą gal prieš penkiolika metų padovanojo sūnui Mykolui. Aukštyn besistiebiantis augalas iki šiol stovi ant palangės. Po pirmojo kaktusai tiesiog kaip lipte vienas prie kito lipti ėmė. Jų G. Vaidilauskienei artimieji ir pažįstami dovanų vežė iš Rusijos, Latvijos, Amerikos (ten studijavęs Mykolas mamai taip pat pargabeno kaktusą). Kiekvienas augalas poniai Genutei primena aplinkybes, kuriomis pas ją atkeliavo.
Pastaraisiais metais tokia pati istorija ėmė kartotis su orchidėjomis.
„Sodybos ir gėlių priežiūra – nuolatinis darbas, rūpestis. Bet bute tikriausiai nemokėčiau gyventi. Neseniai kelias savaites svečiavausi pas Anglijoje su šeima gyvenantį sūnų. Kiemelis prie jų būsto – mažiukas, ir tas pats be lopinėlio žemės, nupiltas skalda. Kamavausi, kol grįžau namo ir suleidau rankas į žemę“, – prisiminė pakruojietė.
Genutės VAIDILAUSKIENĖS albumo nuotr.
PALINKĖJIMAS: Klubo nariai ir svečiai gavo specialias organizatorių surinktas puokšteles su vaistažolėmis ir palinkėjimu prireikus kokios žolelės – išsitraukti ją iš puokštės.
DAINOS: Kaimo vienišų senjorų susitikimai neįsivaizduojami be dainų.
Autorės nuotr.
KOLEKCIJA: Dovanotų kaktusų kolekcija užkariavo ne vieną palangę.
POREIKIS: Sodybą viena prižiūrinti Genutė Vaidilauskienė negalėtų gyventi bute – reikia žemės, žalumos ir gėlių.
DURYS: Genutė verandos duris atveria vienišių klubo susitikimams, bendruomenės aktyvo pasitarimams.