Vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tė – trims mo­kyk­loms

Vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tė – trims mo­kyk­loms

Kel­mės ra­jo­ne, Ver­pe­no­je, gy­ve­nan­ti vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tė Ri­ta Sto­nie­nė dir­ba tri­jo­se mo­kyk­lo­se. Ji pri­žiū­ri Kel­mės „Au­ku­ro“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los, Kel­mės pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro ir Šau­kė­nų Vla­do Pūt­vio-Put­vins­kio gim­na­zi­jos mo­ki­nių svei­ka­tą.

Po stu­di­jų me­di­ci­nos mo­kyk­lo­je emig­ran­tės duo­ną iš­ban­džiu­si ir vėl į Lie­tu­vą grį­žu­si me­di­kė, kad tvir­čiau jaus­tų­si, bai­gė uni­ver­si­te­tą. Šie­met, po pen­ke­rių me­tų dar­bo mo­kyk­lo­se ją kaip vie­ną ge­riau­sių­jų vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­čių ap­do­va­no­jo Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­rų aso­cia­ci­ja.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Vie­nam spe­cia­lis­tui – 870 mo­ki­nių

Ri­tos Sto­nie­nės dar­bo sa­vai­tė – la­bai su­dė­tin­ga. Per pen­kias dar­bo die­nas ten­ka pa­bu­vo­ti tri­jo­se mo­ky­mo įstai­go­se. Funk­ci­jų daug: ves­ti in­teg­ruo­tas pa­mo­kė­les, pri­žiū­rė­ti mai­ti­ni­mą mo­kyk­lų val­gyk­lo­se, bend­rau­ti su mo­ki­nių tė­vais ir mo­ky­to­jais, su­si­ste­min­ti ir su­ves­ti į spe­cia­lias pro­gra­mas duo­me­nis apie vai­kų svei­ka­tą, nuo ma­žens mo­ty­vuo­ti vai­kus ju­dė­ti, mankš­tin­tis, svei­kai mai­tin­tis, rū­pin­tis sa­vo svei­ka­ta, ga­liau­siai, esant rei­ka­lui, su­teik­ti pir­mą­ją pa­gal­bą. Pa­kan­ka ir pra­kti­nio, ir po­pie­ri­nio dar­bo.

Kel­mės ra­jo­no vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro di­rek­to­rė Li­na Bal­čiū­nie­nė tvir­ti­na, jog Ri­ta Sto­nie­nė šie­met ap­do­va­no­ta to­dėl, jog dir­ba tri­jo­se la­bai skir­tin­go pro­fi­lio mo­kyk­lo­se: pa­grin­di­nė­je, gim­na­zi­jo­je ir Pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­re. Be­veik kas­dien ten­ka per­sio­rien­tuo­ti.

Už eta­tą vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tės gau­na apie 500 eu­rų. Ta­čiau, kad su­si­da­ry­tų eta­tas, mies­to mo­kyk­lo­se jos tu­ri teik­ti pa­slau­gas 870 mo­ki­nių, kai­me – 420. To­kių di­de­lių mo­kyk­lų šiuo me­tu pro­vin­ci­jo­je jau ne­bė­ra. Ten­ka dirb­ti ke­lio­se. To­dėl spe­cia­lis­čių dar­bo gra­fi­kai su­tvar­ko­mi taip, kad da­lį lai­ko dirb­tų kai­me, da­lį – mies­te. Tuo­met šiek tiek su­ma­žė­ja rei­ka­lin­gas mo­ki­nių skai­čius.

Di­rek­to­rė sa­ko, jog gerb­ti­nas ir pa­ly­gin­ti jau­nos spe­cia­lis­tės R. Sto­nie­nės no­ras to­bu­lė­ti. Dirb­da­ma ir bū­da­ma ma­ma ji su­ge­bė­jo baig­ti Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tą.

„Tuo me­tu mo­kė­si 4 spe­cia­lis­tės, – pa­sa­ko­ja L. Bal­čiū­nie­nė. – Bet su­da­rė­me joms są­ly­gas iš­va­žiuo­ti į se­si­jas. Pa­va­duo­ti nu­vyk­da­vo biu­ro dar­buo­to­jos. Pa­ti jas ska­ti­nau to­bu­lė­ti. Vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tui rei­kia daug ge­bė­ji­mų: tu­rė­ti rei­kia­mų ži­nių, įtai­giai kal­bė­ti prieš au­do­to­ri­ją, pa­lai­ky­ti ge­rus kon­tak­tus su mo­ky­to­jais, kad jie leis­tų in­teg­ruo­tis į sa­vo pa­mo­kas, įtik­ti tė­vams, iš­ma­ny­ti šian­die­ni­nes in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas, ga­liau­siai grei­tai orien­tuo­tis, jei­gu mo­ki­niui pri­rei­kia sku­bios pa­gal­bos.“

Be­je, nuo 2008 me­tų vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tų ka­bi­ne­tuo­se ne­be­li­ko vais­tų – tik mi­ni­ma­lios pir­mos pa­gal­bos prie­mo­nės, to­kios kaip krau­jos­pū­džio ma­tuok­lis, ter­mom­et­ras, komp­re­sas ar le­do ga­ba­lė­lis.

Ken­čia vai­kų akys ir stu­bu­ras

Emig­ran­tės duo­nos ra­ga­vu­si R. Sto­nie­nė sa­ko, jog nė­ra nie­ko ge­riau kaip dirb­ti sa­vo gim­ti­nė­je, gy­ven­ti ša­lia ma­mos. Bai­gu­si Šiau­lių me­di­ci­nos mo­kyk­lą, ji dir­bo auk­le Šve­di­jo­je. Pa­te­ko į ge­rą šei­mą, pa­ti­ko dar­bas su vai­kais. Ta­čiau la­bai il­gė­jo­si ar­ti­mų­jų. Sup­ra­to, jog il­ges­nis iš­si­sky­ri­mas su sa­vais jai tie­siog pra­žū­tin­gas.

Emig­ra­ci­ja po­niai Ri­tai pa­dė­jo su­pras­ti ir ki­tą da­ly­ką – jai pa­tin­ka dirb­ti su vai­kais. To­dėl grį­žu­si pa­su­ko į Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­rą. Ry­žo­si baig­ti stu­di­jas, kaip pa­ti sa­ko, „kad jaus­tų­si tvir­čiau“.

Nors dirb­ti tri­jo­se mo­kyk­lo­se su­dė­tin­ga, jau­na mo­te­ris ne­si­skun­džia. Dar­bas jai pa­tin­ka. La­bai ge­ra­no­riš­ki mo­ky­to­jai. Spe­cia­lis­tė be di­des­nių įkal­bi­nė­ji­mų ga­li in­teg­ruo­tis į bio­lo­gi­jos, tech­no­lo­gi­jų pa­mo­kas, kla­sių va­lan­dė­les, kuriose vai­kams aiš­ki­na apie svei­ką mi­ty­bą, ju­dė­ji­mo nau­dą ir ki­tas bū­ti­nas svei­ka­tos sau­go­ji­mo są­ly­gas.

Mo­ki­niai rea­guo­ja skir­tin­gai. Vie­ni pai­so pa­ta­ri­mų, su­si­rū­pi­na. Ki­ti ir to­liau pa­si­duo­da sa­vo pri­klau­so­my­bėms kom­piu­te­riui. Dau­giau­sia mo­ki­nių da­bar tu­ri re­gė­ji­mo ir stu­bu­ro pro­ble­mų. Tai ne­sai­kin­go nau­do­ji­mo­si tech­no­lo­gi­jo­mis ir ne­pa­kan­ka­mo ju­dė­ji­mo pa­sek­mė. Sup­ra­ti­mą apie svei­ką gy­ven­se­ną mo­ki­niai at­si­ne­ša iš šei­mos. Jei­gu šei­mo­je rū­pi­na­ma­si svei­ka­ta, mo­ki­nys tuo do­mi­si ir mo­kyk­lo­je.

Spe­cia­lis­tė sten­gia­si vai­kams įdieg­ti ir su­pra­ti­mą apie svei­ką mi­ty­bą. „Nep­ri­me­tu vai­kams fa­na­tiš­kų dog­mų. Sa­kau, jog vis­ko ga­li­ma val­gy­ti, bet sai­kin­gai. Ge­riau įvai­ro­vė ne­gu nu­kry­pi­mas į vie­ną ne­svei­ką pro­duk­tą. Mo­kyk­lų val­gyk­lo­se pa­sta­ruo­ju me­tu dėl mi­nist­ro po­tvar­kių mai­ti­ni­mas kei­tė­si. Ma­žiau cuk­raus, rie­ba­lų ir pa­da­žų. Ta­čiau iš­ra­din­gos vi­rė­jos ge­ba ir nau­jo­mis są­ly­go­mis pa­tiek­ti ska­nų ir svei­ką, su­ba­lan­suo­tą mais­tą“, – pa­sa­ko­ja R. Sto­nie­nė.

Sa­vo gim­ti­nė­je dir­ban­ti spe­cia­lis­tė sa­ko iš­mo­ku­si džiaug­tis tuo, ką tu­ri. Ypač ša­lia esan­čiais ar­ti­mais žmo­nė­mis. „Kai ar­tė­ja di­džio­sios me­tų šven­tės, taip ra­mu ir ge­ra, kad jas švęs­ti ga­li su sa­vo šei­ma, ma­ma ir ki­tais bran­giais žmo­nė­mis. To ne­ga­lė­tum bū­da­mas emig­ra­ci­jo­je. Sma­gu, kad tu­riu dar­bą. Džiau­giuo­si ap­do­va­no­ji­mu. Bet ne­ma­nau, kad esu ge­res­nė už ko­le­ges. Kiek­vie­nais me­tais ku­rią nors ap­do­va­no­ja. Tik šie­met tos gė­lės ati­te­ko man“, – kuk­li­na­si dvie­jų duk­rų ma­ma ir pui­ki spe­cia­lis­tė.

O Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro di­rek­to­rė Li­na Bal­čiū­nie­nė primena, jog svei­ka­tos spe­cia­lis­čių da­bar la­bai trūks­ta. Į mo­kyk­las ten­ka va­žiuo­ti ir biu­ro dar­buo­to­joms. Spe­cia­lis­tes bū­ti­na ska­tin­ti. Di­rek­to­rė jau tu­ri ki­tų me­tų biu­dže­tą. Jis di­des­nis, tai­gi, ir spe­cia­lis­čių at­ly­gi­ni­mai paaugs.

Au­to­rės nuo­tr.

Vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tė Ri­ta Sto­nie­nė džiau­gia­si, jog bu­vo įver­tin­ta Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­rų aso­cia­ci­jos, bet ti­ki­na, jog ir jos ko­le­gės dir­ba pui­kiai.