Verslo liudijimai: ar išspirs jie „šešėlį“?

Verslo liudijimai: ar išspirs jie „šešėlį“?

Vers­lo liu­di­ji­mai: ar iš­spirs jie „še­šė­lį“?

Pa­gal vers­lo liu­di­ji­mus dir­ban­tys smul­kie­ji ra­jo­no vers­li­nin­kai ir ki­tais me­tais už sa­vo veik­lą mo­kės tiek pat – ra­jo­no Ta­ry­ba pa­li­ko ga­lio­ti tuos pa­čius mo­kes­čių dy­džius. Bet ar to pa­kaks, kad ra­jo­ne ma­žė­tų „še­šė­lis“ ir pa­dau­gė­tų le­ga­liai dir­ban­čių vers­li­nin­kų?

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Vers­lo sta­tis­ti­ka – ne ra­jo­no nau­dai

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­tas (LLRI) silp­ną­ja Rad­vi­liš­kio ra­jo­no gran­di­mi įvar­di­jo ne tik ma­žas in­ves­ti­ci­jas, bet ir že­mą eko­no­mi­nį ak­ty­vu­mą.

LLRI duo­me­ni­mis, ūkio su­bjek­tų, iš­duo­tų sta­ty­bos lei­di­mų ir vers­lo liu­di­ji­mus įsi­gi­ju­sius gy­ven­to­jų skai­čius tūks­tan­čiui gy­ven­to­jų per­nai ra­jo­ne bu­vo že­mes­nis už ša­lies vi­dur­kį, o pa­ly­gi­nus ma­žas eko­no­mi­kos ak­ty­vu­mas pri­si­dė­jo prie to, kad ne­dar­bo ly­gis ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bė­je bu­vo di­des­nis nei vi­du­ti­nis, di­des­nė ir so­cia­li­nės pa­šal­pos ga­vė­jų da­lis.

Ma­žes­nis nei ki­tuo­se ra­jo­nuo­se iš­duo­tų ar pra­tęs­tų vers­lo liu­di­ji­mų skai­čius ga­li reikš­ti di­des­nį „še­šė­li­nės“ eko­no­mi­kos mas­tą.

Ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bės duo­me­ni­mis, šie­met per 8 mė­ne­sius ra­jo­ne su vers­lo liu­di­ji­mais dir­bo 652 gy­ven­to­jai, per­nai per me­tus jų bu­vo 829.

Ke­le­rių me­tų sta­tis­ti­ką ve­dan­ti Sa­vi­val­dy­bės In­ves­ti­ci­jų ir tur­to sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Va­le­ri­ja Znu­tie­nė sa­ko, jog iš­duo­da­mų vers­lo liu­di­ji­mų skai­čius ne­šo­ki­nė­ja aukš­tyn že­myn ir skir­tin­gų me­tų sta­tis­ti­ka per daug ne­si­ski­ria. Pa­vyz­džiui, 2015 me­tais dir­bo 734 žmo­nės, 2014-ai­siais – 673.

„Ga­li bū­ti, kad gy­ven­to­jai per­ka ne vers­lo liu­di­ji­mus, o re­gist­ruo­ja veik­lą ir me­tų pa­bai­go­je dek­la­ruo­ja pa­ja­mas. O ir pa­čių gy­ven­to­jų ra­jo­ne ma­žė­ja. To­dėl ir min­dži­kuo­ja­me daug­maž ta­me pa­čia­me lyg­me­ny­je, to­dėl ir nė­ra di­de­lio au­gi­mo“, – sa­ko spe­cia­lis­tė.

Anot jos, ir vers­lo liu­di­ji­mai Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne tik­rai nė­ra bran­giau­si – mo­kes­čių už juos dy­džiai ir­gi be­veik ne­si­kei­čia jau ne vie­ne­rius me­tus. Kaip ir veik­lų po­pu­lia­ru­mas.

Vers­las – ta­me pa­čia­me lyg­me­ny

„Ko­kias veik­las gy­ven­to­jai vyk­dė dau­giau­sia, tos ir te­bė­ra po­pu­lia­riau­sios, o ku­rias pa­si­rink­da­vo vos ke­li, tai ir šie­met jos ne­ta­po po­pu­lia­res­nės. Nė­ra taip, kad stai­ga im­tų ir smar­kiai iš­po­pu­lia­rė­tų ko­kia nors iki tol mer­dė­ju­si veik­la“, – tvir­ti­na V. Znu­tie­nė.

Tarp po­pu­lia­riau­sių veik­lų – pre­ky­ba įvai­rio­mis pre­kė­mis, iš­sky­rus mais­to pro­duk­tus. Šių vers­lo liu­di­ji­mų įsi­gy­ta apie 200. Gė­lių krep­še­lių ga­my­ba – apie 50, kir­pyk­lų, gro­žio sa­lo­nų, so­lia­riu­mų veik­la – 69 (2015 bu­vo 100), au­to­mo­bi­lių tech­ni­nė prie­žiū­ra, re­mon­tas – 26, sta­ty­bos bai­gi­mo, ap­dai­los dar­bai ir va­ly­mo dar­bai – 54, sto­gų den­gi­mas, pa­ma­tų klo­ji­mas, mū­ri­ji­mas, be­to­na­vi­mas – 85, kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mo ir pa­pil­do­mo mo­ky­mo veik­la – 33, mal­kų ga­my­ba – 24.

Me­no kū­ri­nių res­tau­ra­vi­mas, stik­lo pjo­vi­mas, kai­lių iš­dir­bi­mas, ava­ly­nės ga­my­ba, kom­piu­te­rių prie­žiū­ra, do­va­nų pa­ka­vi­mas, na­mi­nių gy­vū­nė­lių kir­pi­mas (per­nai bu­vo 1), net žva­kių ga­my­ba – nė­ra iš­duo­ta nė vie­no vers­lo liu­di­ji­mo.

Vers­lo liu­di­ji­mas: nuo 10 iki 400 eu­rų

V. Znu­tie­nės tei­gi­mu, Rad­vi­liš­kio ra­jo­nas iš ki­tų neiš­sis­ki­ria di­des­niais mo­kes­čių už vers­lo liu­di­ji­mus dy­džiais, ne­ma­žai gy­ven­to­jų pa­si­nau­do­ja ir su­tei­kia­mo­mis leng­va­to­mis.

Pa­ti bran­giau­sia veik­la ra­jo­ne – pa­mink­lų ga­my­ba, už ku­rią per me­tus ki­tą­met rei­kės mo­kė­ti 400 eu­rų. Bal­dų ga­min­to­jai, sto­gų den­gė­jai, mū­ri­nin­kai, be­to­nuo­to­jai, sta­ty­bos bai­gi­mo ap­dai­los vyk­dy­to­jai, au­to­mo­bi­lių re­mon­ti­nin­kai mo­kės po 350 eu­rų, pre­ky­bi­nin­kai – 200-270 eu­rų, sta­liai, ju­ve­ly­ri­nių pa­puo­ša­lų ga­min­to­jai ir tai­sy­to­jai, elekt­ros, van­den­tie­kio, šil­dy­mo sis­te­mų ren­gė­jai – po 270 eu­rų.

Apie pus­šim­tį veik­lų kai­nuos pi­giau­siai – 10 eu­rų per me­tus. Tarp jų – žva­kių ir ki­tų lie­ji­nių iš vaš­ko ga­my­ba, įran­kių ga­lan­di­mas, stik­lo pjo­vi­mas, me­no kū­ri­nių res­tau­ra­vi­mas, kros­nių, ka­mi­nų ir ži­di­nių va­ly­mas, kon­di­te­ri­jos ke­pi­nių ga­my­ba, ava­ly­nės ga­my­ba, lan­gų va­ly­mas, dvi­ra­čių nuo­ma, kal­vys­tė, dra­bu­žių, ava­ly­nės nuo­ma ir ki­tos veik­los.

Vers­li­nin­kas: „še­šė­lis“ trau­kia­si

Še­du­vos vers­li­nin­ko, UAB „Gliu­kol­ve­tas“ sa­vi­nin­ko, ra­jo­no Ta­ry­bos na­rio Jur­gio Baub­lio ma­ny­mu, vers­lo liu­di­ji­mai ra­jo­ne nė­ra la­bai po­pu­lia­rūs dėl to, kad ge­riau žmo­gus ren­ka­si dirb­ti įmo­nė­je ne­gu su vers­lo liu­di­ji­mu, ka­dan­gi tu­rint pa­sta­rą­jį nė­ra so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų.

„Dir­ban­tys su vers­lo liu­di­ji­mais tei­kia pa­slau­gas dau­giau­sia pri­va­tiems as­me­nims – įmo­nės jų ne­sam­do. To­kių smul­kių vers­liu­kų ne­re­mia ir vers­lo rė­mi­mo fon­das. Pa­tys mo­kes­čiai pas mus, ma­nau yra pro­tin­go dy­džio. Išs­ky­rus au­to­mo­bi­lių re­mon­to ir sta­ty­bų.

Aiš­ku, šiuo vers­lu už­sii­man­tiems žmo­nėms to­kie mo­kes­čiai yra ge­rai, ta­čiau jie nea­dek­va­tūs jų gau­na­moms pa­ja­moms ir daug kar­tų ski­ria­si nuo šį vers­lą vys­tan­čių įmo­nių. To­dėl gau­na­si lyg ir pa­slėp­tas le­ga­lus še­šė­lis“, – re­dak­ci­jai sa­kė vers­li­nin­kas, pa­ti­ki­nęs, kad vi­su­mo­je jis yra už tai, kad kuo dau­giau rad­vi­liš­kie­čių duo­ną už­si­dirb­tų iš sa­vo vers­lo.

„Še­šė­lio“, anot vers­li­nin­ko, mū­sų ra­jo­ne nė­ra la­bai daug ir jis tik­rai nė­ra di­des­nis nei ša­lies vi­dur­kis: „Še­šė­lis“ pas mus pa­kan­ka­mai pri­spaus­tas, jam nė­ra kur plė­to­tis. Daug kur įreng­ti ka­sos apa­ra­tai. Vis dau­giau vers­li­nin­kų no­ri dirb­ti ra­miai, pa­gal įsta­ty­mus, iš­lin­dę iš „še­šė­lio“. Ei­na­ma į ge­rą­ją pu­sę, ka­dan­gi kon­ku­ren­ci­ja yra di­de­lė, vi­si vie­nas ki­tą pa­žįs­ta.

Daug pri­klau­so ir nuo vie­tos val­džios – pa­žiū­rė­kit, kaip at­si­ga­vo Kau­nas, kai pa­si­kei­tė me­ras, kai at­si­ra­do ki­tas po­žiū­ris į vers­lą“.

Au­to­rės nuo­tr.

Su vers­lo liu­di­ji­mais ra­jo­ne dir­ba apie 700 smul­kio­jo vers­lo at­sto­vų.

Še­du­vos vers­li­nin­kas Jur­gis Baub­lys: „Vis dau­giau vers­li­nin­kų no­ri dirb­ti ra­miai, pa­gal įsta­ty­mus“, iš­lin­dę iš „še­šė­lio“.