Verslas ir iš malkų skaldymo

Reginos MUSNECKIENĖS nuotr.
Padubysyje, savo sodyboje savotišką reabilitacijos centrą buvusiems alkoholikams, narkomanams, kaliniams, įkūręs Žanas Talandis sukūrė ir bendruomenės verslą – iš savo ūkyje primelžiamo pieno gamina fermentinius sūrius.
Nors siautėja COVID-19 pandemija, Kelmės turizmo ir verslo informacijos centre – darbymetis. Direktorė ir specialistės pluša prie projektų. Klientų, norinčių kurti verslą, daugėja. Į rajoną turėtų ateiti pusantro milijono eurų paramos. Dabar ant bangos – socialinis verslas.

Smūgis tiems, kurie nuomoja patalpas

„Šiandien buvo užsukusi picerijos savininkė. Moteris susirūpinusi, ar jos verslas išgyvens. Žmonės dirba iš namų. Pirkėjų nėra. O už patalpų nuomą ir atlyginimus reikia mokėti. Iš savo asmeninių santaupų į verslą jau investavo tūkstantį eurų. Bet vargu, ar tiek užteks. Praeis mėnuo – vėl reikės mokėti už nuomą, už elektrą. Dabar sunkiausia maitinimo įstaigoms“, – apgailestauja Kelmės turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Vilija Virbickė.

Tačiau direktorės manymu, 98 procentai rajono verslo išsilaikys. Šiemet prieš Kalėdas pajamų neturės kaimo turizmo sodybos. Ankstesniais metais prieškalėdiniu laikotarpiu jos susižerdavo didžiąją metų pajamų dalį. Vykdavo įmonių vakarėliai, giminių suėjimai, susitikimus rengdavo iš užsienio grįžę tautiečiai. Dabar viskas tarsi užblokuota. Dėl COVID-19 į namus negali grįžti emigrantai. Giminių suėjimai – taip pat rizikingi. Šventės atidedamos.

Tačiau V.Virbickė tiki, jog kaimo turizmo sodybos išgyvens. Jų savininkams nereikia mokėti nuomos. Neeksploatuojant patalpų susitaupo ir išlaidos komunaliniams mokesčiams. Darbuotojų jie dažniausia nesamdo. Dirba šeimos nariai. Nelengva bus išgyventi be pajamų. Tačiau tikėtina, kad jos sulauks geresnių laikų.

Jeigu karantinas užsitęs, gali tekti užsidaryti toms įmonėms, kurios nuomoja patalpas.

Kai kuriems verslams pandemija turi netgi teigiamos reikšmės. Būdami namuose žmonės nusprendžia ką nors suremontuoti, susitvarkyti. Todėl perka tam reikalingų priemonių. Ypač klesti internetinė prekyba.

Ant bangos socialinis verslas

Dėl pandemijos kiek sulėtėjus verslo apsukoms, verslūs žmonės turi laiko pamąstyti, kokiomis veiklomis praplėsti savo verslus. Tai daryti šiuo metu palankios sąlygos. Nacionalinė mokėjimų agentūra už vienos darbo vietos įkūrimą skiria 18 800 eurų, už dviejų darbo vietų – 37 600 eurų. Paramos, parengus projektą, galima gauti ir iš Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupės.

Jau pernai sukurta nemažai socialinių verslų. Jų ryžtingai imasi bendruomenės ir jau patyrę verslininkai.

Lina ir Žanas Talandžiai, į Padubysio bendruomenę subūrę nuo alkoholio, narkotikų ir nusikaltimų norinčius pasveikti žmones, gyvenančius jų sodyboje, iš gautos paramos nusipirko reikiamų priemonių sūrių gamybai. Iš savo ūkyje gauto pieno gamina fermentinius sūrius. Jais aprūpina kaimo gyventojus. Dalį parduoda miestuose.

Nauda – dviguba. Darbas gydo paklydusius žmones, kurių sodyboje nuolat gyvena po keliolika. Dalis jų išeina, juos pakeičia kiti, neturintys kur eiti. Dalis tų, kurių niekas nelaukia, pasveiksta. Be to, pagaminamas bendruomenei reikalingas produktas.

Tytuvėniškis verslininkas Vytautas Sirusas ant ežero kranto stato pirtį neįgaliesiems.

Tytuvėniškė kavinės „Žara“ savininkė Birutė Šedienė, gavusi paramos iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, šalia kavinės esančiame pastate nusprendė įkurti 40 vietų viešbutį, kuriame galėtų pernakvoti visas autobusas turistų ar piligrimų. Vietos turizmas praėjusią vasarą, kai nebuvo galima išvykti atostogų į svetimus kraštus, labai pagyvėjo.

Darbo vietą sukuria ir kirvis

V. Virbickė pasakoja, jog Turizmo ir verslo informacijos centro specialistės šiuo metu pluša prie naujų projektų. Į rajoną turėtų ateiti apie pusantro milijono eurų paramos verslams. Idėjų turi tiek patyrę verslininkai, tiek kaimo bendruomenės.

Antai Budraičių kaimo bendruomenė, sėkmingai vystanti ekologiškų daržovių ir vaisių perdirbimo mini įmonės veiklą, vedanti edukacijas apie žiedimą iš molio, nusprendė nusipirkti reikiamą įrangą ir gaminti baldus.

Tytuvėniškis verslininkas Vygandas Každailis ketina įgyvendinti paslaugų projektą neįgaliesiems, vyresnio amžiaus ir socialiai pažeidžiamiems kaimo žmonėms. Verslininkas siekia gauti lėšų iš Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupės, nusipirkti transportą ir pavėžėti šiuos žmones į ligonines, poliklinikas bei kitas įstaigas tvarkyti reikalų.

Kadangi susisiekimas su kaimo vietovėmis nuolat prastėja, šis verslas išspręstų opią socialinę problemą.

Kelmiškė verslininkė Živilė Paulauskaitė savo veiklas ketina papildyti įkurdama valyklą – skalbyklą. Ji teiktų paslaugas gyventojams. Tačiau viena diena būtų skiriama socialiai pažeidžiamiems, vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems sunku pasirūpinti savo drabužių švara. Iš tokių žmonių būtų surenkami skalbiniai, valymo reikalaujantys viršutiniai drabužiai, išskalbiami, išvalomi ir grąžinami šeimininkui. Paslauga būtų teikiama nemokamai.

Pasirodo, darbo vietą gali sukurti net malkų skaldymo įranga. Vienas rajono gyventojas, gavęs paramą įrangai, ketina skaldyti malkas, jas išdžiovinti, supakuoti ir parduoti užsienyje.

„Pandemija neužgesina rajono gyventojų noro patiems kurti verslą ir nuo nieko nepriklausant gauti pajamas, – sako V. Virbickė. – Kai kada sužaidžia ir lietuviškas pavydas. Jeigu kaimynas gavo paramą, gal galiu gauti ir aš. Kreipiasi į mūsų centrą. Padedame parengti projektą. Taip ir įsikimba į verslą. Svarbiausia, kad ilgam laikui užtektų noro dirbti ir fantazijos plėtoti verslą.“