Naujausios
Velykinė „dovana“ žvėreliams – jaukai su vakcina
Nors rajone jau kelerius metus nenustatyta pasiutligės atvejų, šiomis dienomis iš oro čia vėl bus mėtomi jaukai su vakcina laukiniams gyvūnams vakcinacinuoti. Rajono teritorijoje tokių jaukų bus išmėtyta apie 32 tūkstančius.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Situacija pagerėjo
Rajoną pasieksiantys lėktuvai su vakcina kils iš trijų aerodromų – Telšių, Kauno ir Panevėžio. Jie jaukus žvėreliams išmėtys iš skirtingų pusių ir apims visą teritoriją. Oralinė vakcina rajono teritorijoje bus mėtoma balandžio 16-gegužės 31 dienomis.
Iš viso šalyje bus išmėtyta 1,3 milijono jaukų. Į vieną kvadratinį kilometrą planuojama išmėtyti po 20 jaukų.
Pasak Radviliškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Alvido Trilikausko, laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija prieš pasiutligę – nebe naujovė šalyje. Ji pradėta vykdyti 2006 metais ir bus vykdoma tol, kol Lietuvoje dvejus metus iš eilės nebus nustatyta nė vieno pasiutligės atvejo. Tik tada šalis turės teisę gauti sveikos šalies statusą pasiutligės atžvilgiu. Toks ir yra vakcinacijos galutinis tikslas.
„Pradėjus oralinę vakcinaciją, reikalai išties pagerėjo. Jos pradžioje, 2006-aisiais, Lietuvoje buvo užregistruoti 2232 teigiami pasiutligės atvejai, praėjusiais metais – jau tik vienas. Rajone 2006 metais buvo nustatyti 57 teigiami atvejai. Paskutinis teigiamas atvejis mūsų rajone nustatytas 2008 metais. Tąkart sirgo kiaunė“, – teigiamus poslinkius vardijo A. Trilikauskas.
Specialistų aiškinimu, jauko sudėtyje yra negyvūninių (augalinės kilmės) komponentų ir žuvies miltų, o jo viduje yra vakcinos pripildyta kapsulė, kurioje yra dirbtinai išskirti pasiutligės virusai.
Laukiniam gyvūnui ėdant jauką, plyšta viduje esanti kapsulė, kuri sužeidžia ryklės gleivinę ir vakcina patenka ant gleivinės ir tonzilių. Taip laukinių gyvūnų organizme susidaro imunitetas lauko virusui ir pasiutligė nebeplatinama. Imunitetas trunka 12 mėnesių.
Anot A. Trilikausko, vakcinacijos metu gali pasitaikyti atvejų, kai iš lėktuvo išmestas jaukas nukris į gyvenamąją teritoriją. Tokiu atveju rastą jauką reikėtų sunaikinti arba perduoti veterinarijos specialistams.
Jaukai yra ne tik mėtomi, bet ir tiriamas oralinės vakcinacijos efektyvumas. Lėšų skiriama tam, kad veterinarijos gydytojai paimtų mėginius ir pristatytų juos ištirti.
Paskiepytų naminių gyvūnų mažėja
Veterinarijos specialistams rūpestį kelia mažėjanti naminių gyvūnų vakcinacija.
„Pagal reikalavimus, gyvūnus nuo pasiutligės reikia vakcinuoti kartą per metus, tačiau vis labiau juntamas gyventojų atsipalaidavimas. Gal manoma, kad, mažėjant pasiutligės atvejams, augintiniams nebekyla pavojus. Gal taip yra taupomi pinigai. Tačiau keli sutaupyti litai gali atsisukti prieš patį šeimininką, jeigu jo gyvūnas užsikrės ir šia pavojinga liga užkrės kitą gyvūną ar namiškius. Todėl geriau gyventi ramiai paskiepijus gyvūną nei rizikuoti“, – tikino veterinarijos tarnybos vadovas.
Anot veterinarijos specialistų, statistika iškalbinga: 2008 metais nuo pasiutligės buvo paskiepyti 5282 šunys ir 555 katės, po metų – atitinkamai 3234 ir 345, o praėjusiais metais – jau tik 1472 šunys ir 229 katės.
Jau keleri metai naminių gyvūnų vakcinacijai nuo pasiutligės nebeskiriama lėšų iš biudžeto. Tai irgi, pasak specialistų, gali turėti įtakos mažėjančiai skiepų statistikai.
Autorės nuotr.
JAUKAI: Jaukų laukiniams žvėrims vakcinuoti nuo pasiutligės šiomis dienomis rajono teritorijoje bus išmėtyta apie 32 tūkstančius vienetų.