Naujausios
Vandentiekyje nuostoliai, medicinos įstaigose – pelnas
Vasaros pabaigoje kelmiškiams brangs vanduo. Mat UAB „Kelmės vanduo“ pernai patyrė nuostolių. Kitos rajono savivaldybės organizacijos dirbo pelningai.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Vanduo gali brangti dviem litais
UAB „Kelmės vanduo“ – vienintelė Kelmės rajono savivaldybės įmonė , pernai dirbusi nuostolingai. 33433 litų nuostolį per metus patyrusios įmonės direktorius Bronius Paliulis redakcijai tvirtino, jog nuostolius patyrė dėl to, kad nuo 2005 metų nesikeičia šalto vandens kainos. Kelmiškiai už kubinį metrą šalto vandens ir tokį pat kiekį kanalizuoto vandens moka 5 litus 98 centus.
„Daugelis vartotojų naudoja tik geriamą vandenį. Taigi, kubą geriamojo vandens mes parduodame už 2 litus 40 centų. Tiek kainuoja butelis mineralinio, – sakė Bronius Paliulis. – Tuo tarpu patys už kurą mokame po 19 – 20 tūkstančių litų per mėnesį, anksčiau užtekdavo dešimties tūkstančių.
Elektra per pastarąjį laikotarpį pabrango dvigubai. O elektros mes sunaudojame per milijoną kilovatvalandžių per metus.
Be to, dvigubai padidintas gamtos išteklių mokestis. Už kubinį metrą vandens mokėdavome tris, dabar mokame šešis centus, o už vandenį, tiekiamą įmonėms, mokame po 24 centus. Sąnaudos labai išaugo. Todėl pateikėme prašymą Kainų ir energetikos komisijai padidinti šalto ir kanalizuoto vandens kubinio metro kainą iki 7,94 lito. Kai gausime komisijos atsakymą, kreipsimės į rajono Tarybą dėl vandens kainos padidinimo.“
Pelno skaičiai – apgaulingas dalykas
Praėjusių metų finansinė ataskaita rodo, jog Kelmės ligoninė buvo pati pelningiausia įstaiga. Ji uždirbo per 443 tūkstančius litų pelno. Tačiau, pasak ligoninės ekonomistės Kristinos Mockutės, pelno skaičiai nevisiškai atspindi tikrovę. Ligoninės metų apyvarta 12 milijonų 460 tūkstančių. Vadinasi, pelnas nuo apyvartos siekia tik 3,5 procento.
Be to, ekonomistės nuomone, kalbant apie pelną reikėtų atsižvelgti ir į darbuotojų skaičių. Ligoninėje dirba 260 žmonių. Taigi, vienam darbuotojui tenkantis pelnas, ko gero, būtų mažesnis negu kitų sveikatos priežiūros įstaigų.
Praėjusių metų ligoninės pelną padidino metų pabaigoje iš Ligonių kasų gauti 260 tūkstančių litų. Mat Ligonių kasa metų pabaigoje nusprendė padidinti balo vertę ir atlyginti ligoninėms už virškvotines paslaugas.
Gavus pinigus paskutinėmis metų dienomis, jau nebebuvo kur jų išleisti. „Šiemet dirbame nuostolingai. Tuos 260 tūkstančių laikome šių metų nuostoliui padengti“, – sakė Kristina Mockutė.
Pelno gavo ir kitos rajono sveikatos priežiūros įstaigos. Kelmės pirminės sveikatos priežiūros centras gavo per 209 tūkstančius litų, Kelmės bendrosios praktikos gydytojų centras – per 58 tūkstančius, Tytuvėnų pirminės sveikatos priežiūros centras daugiau kaip 11 tūkstančių, Psichikos sveikatos centras – per 9219 litų, Šaukėnų ambulatorija – 2281 litą.
Pelningas net knygynas ir autobusų parkas
Anksčiau dėl nuostolių nuolat dejavęs autobusų parkas šiemet uždirbo 56019 litų pelno.
14 tūkstančių litų pelno gavo net knygynas. Beveik metai knygynui vadovaujanti Aistė Kvietkauskytė redakcijai tvirtino, jog iki minimumo sumažintos sąnaudos. „Taupome telefonų pokalbiams, ieškom pigiausių draudimo variantų, knygas perkame iš tiekėjų, kurie pasiūlo už mažiausią kainą. Šiemet pigiau pavyko nupirkti kuro,“ – redakcijai sakė Aistė Kvietkauskytė.
Pasak direktorės metinė knygyno apyvarta siekia apie 556 tūkstančius litų. Kelmiškiai dar perka knygas, originalius dailės kūrinius, kanceliarines prekes. Tačiau situacija nėra geresnė negu 2010 metais. Tuomet skaičius šiek tiek iškreipė išeitinės kompensacijos, kurias teko sumokėti iš darbo atleistoms dviem ilgametėms darbuotojams.
Iš savivaldybės įmonių mažiausią pelną pernai gavo „Kelmės vietinis ūkis“. Nedaug teuždirbo ir UAB „Kelmės šilumos tinklai“ – 6281 litą.
Autorės nuotr.
BRANGIMAS: Vasaros pabaigoje kelmiškiams brangs vanduo.
)
BALANSAS: Kelmės knygyno direktorė Aistė Kvietkauskytė sako, jog pelningai dirbti padeda kelmiškiai, dar perkantys knygas, dailės kūrinius ir kanceliarines prekes.