
Naujausios
SKAITYTOJAI KREIPIASI
Valstybės rūpestis: žemės nei parduoti, nei dovanoti
Kuršėnų gyventojas ponas Jurgis atėjo į „Šiaulių krašto“ redakciją Kuršėnuose papasakoti, kaip valstybė persistengė besirūpindama žemės reikalais. Įstatymai, įsigalioję prieš trejus metus, apribojo galimybę net ir artimiausiems giminėms parduoti ar padovanoti žemę, jeigu žemės jau turi, bet ją dirba kiti.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Problema – žemė
Lietuvai iškovojus Nepriklausomybę Jonas atgavo 15 hektarų sovietų nacionalizuotos tėvų žemės. Savo žemėje jis iš karto ėmėsi ūkininkauti – augino grūdines kultūras, cukrinius runkelius. Tapo nepriklausomos Lietuvos ūkininkų, dirbo daug ir sunkiai, kol tik pajėgė, kol nesulaukė garbingo amžiaus.
„Sekėsi puikiai, ypač su cukriniais runkeliais, kol veikė Pavenčių cukraus fabrikas. Duonos neprašiau niekieno – gyvenau iš žemės ir darbo“, – pasakojo ponas Jurgis.
Dabar jau kelerius metus aštuntą dešimtį metų įpusėjęs vyras tuos 15 hektarų nuomoja žemės ūkio bendrovei – kitos išeities nėra, jeigu pats esi garbaus amžiaus ir derlingos žemės nenori apleisti usnimis.
„Bet niekada nemaniau, kad mano tėvų žemė, kurią dirbau pats, dabar dirba kiti, galės kelti kokių nors problemų laisvoje Lietuvoje“, – stebėjosi ponas Jurgis.
Jo tėvų žemė šeimai tapo stabdžiu įsiteisinti, sujungti ir atgaivinti iš žmonos tėvų paveldėtą žemę.
Sesuo ir broliai – ne pardavėjai
Jurgio žmona su dviem savo broliais taip pat susigrąžino tėvų turėtą žemę netoli Kuršėnų – 6,18 hektaro sklypas priklauso visiems trims po lygiai.
Kadangi ne toks ir didelis plotas priklauso trims savininkams, neatsiranda norinčių ją nuomoti ir dirbti, tad žemė jau ilgą laiką nedirbama, apleista.
Brolių šeimos žemės norėtų atsisakyti ir ją perleisti seseriai, pono Jurgio žmonai. Nedirbamą žemę šeima norėtų apsodinti mišku arba išnuomoti, kad tik nebebūtų apleista ir nenaudinga.
Brolių šeimos buvo pasirengusios seseriai arba parduoti, arba dovanoti žemę, bet paaiškėjo, kad valstybė sako „stop“.
Vyras pasakojo su žmona mynę teisininkų, Nacionalinės žemės tarnybos slenksčius, spaudė ranką rajono meru Antanui Bezarui, bėdojo į Seimą Kuršėnuose išrinktai Rimai Baškienei, bet niekas negali padėti – įstatymo viršenybė, nebent pakeistų įstatymą ir padarytų išlygą bent šeimos nariams, artimiems giminaičiams.
Žemės savininkui paaiškinta, kad 2014 metais buvo priimtas įstatymas, kuriame numatyta, kad turintys daugiau, nei 10 hektarų žemės, kurios patys nedirba – nebeturi teisės įsigyti daugiau žemės.
„Keistai atrodo, kai valstybė tokiu biurokratizmu užsiiminėja, kad brolis seseriai nei parduoti, nei dovanoti negali. Svetimam – galbūt, bet tos pačios šeimos nariui! Kam pasakoju – netiki“, – stebėjosi kuršėniškis.
Senjoras pasakojo, kad šeima svarstė galimybes, kaip sujungti trijų savininkų žemę į vieną sklypą, galbūt to imsis kažkuri iš vaikų šeimų – tai būtų teisėta išeitis.
„Keista, visai neseniai žemė Lietuvoje buvo tapusi kilnojamuoju turtu, kilnojo nuosavybę iš visų pasviečių, o dabar taip suvaržyta, kad broliai ir seserys nebegali vieni iš kitų nusipirkti“, – stebėjosi ponas Jurgis.
Tokia politika
Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėja Laima Motiejūnienė „Krašto žinioms“ paaiškino, kad „tokia valstybės politika – kad žemę išlaikytų tie, kurie gali ją dirbti“.
„O Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi įstatymu, neišduoda leidimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės, jeigu žmogus tam neturi teisės“, – paaiškino valdininkė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Žemės ūkio paskirties žemės dėl apribojimų kai kuriais atvejais parduoti ar dovanoti vienas kitam nebegali net artimi giminaičiai.