
Naujausios
Valstybės kontroliuojamos įstaigos gelbės regionus?
Artėjant rinkimams, iš seimūnų lūpų pasigirsta vis įvairesnių siūlymų. Vienas iš tokių – valstybinėms įmonėms kuo daugiau darbo vietų iš sostinės iškelti į regionus. Ar tai pagerintų regioninės politikos situaciją?
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Teigiamu pavyzdžiu įvardijo Radviliškį
Seimo narys Kęstutis Masiulis siūlo Vyriausybei suformuoti tikslus, kad valstybės kontroliuojamos įmonės, viešosios įstaigos ir biudžetinės organizacijos kuo daugiau darbo vietų iš sostinės iškeltų į regionus, ypač į atsiliekančias savivaldybes.
„Valstybės įmonės ir institucijos teikia daug paslaugų, kurioms visai nesvarbu vieta, iš kur dirba darbuotojai. „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos paštas, energetikos įmonės galėtų buhalterijos, personalo ar pardavimų paslaugas sėkmingai plėtoti ne iš Vilniaus, o iš kokių Šiaulių, Panevėžio ar Marijampolės.
Pavyzdys yra „Sodros“ skambučių centras su 26 darbo vietomis, kuris įsteigtas Radviliškyje, nors irgi galėjo būti atidarytas Vilniuje“, – teigia parlamentaras.
Iki šiol geriausiai apmokamos darbo vietos yra telkiamos sostinėje, kur vidutiniškai mokamas 25 procentais didesnis atlyginimas nei kituose miestuose, ir visai nededama pastangų, kad daugiau darbo vietų atsirastų regionuose“, – sako parlamentaras.
Pasak K. Masiulio, Vyriausybei nepavyksta vykdyti sėkmingos regionų politikos, todėl sparčiai mažėja gyventojų skaičius mažesnėse savivaldybėse.
Esą verslininkai mielai investuoja Vilniuje, kur ir taip trūksta darbo jėgos, o regionų vengia. Taip užsukamas ratas, kad gyventojai iš regionų skatinami važiuoti gyventi į sostinę.
Pateikiamais duomenimis, Vilniuje valstybės sektoriuje dirba apie 110 tūkstančių darbuotojų. Tai sudaro apie 40 procentų visų darbuotojų mieste, o, pavyzdžiui, Šiaulių apskrityje – per 26 tūkstančius, Telšių, Tauragės, Marijampolės apskrityse – dar mažiau.
Skyrė lėšų radviliškiečiams mokyti
Seimo nario K. Masiulio minimas „Sodros“ informacinis centras Radviliškio mieste veikia kiek daugiau nei trejus metus. Kokia nauda radviliškiečiams iš rajone veikiančio centro, kuris yra registruotas kitur?
Prieš įsteigiant šį centrą, rajono Savivaldybė iš biudžeto skyrė 95 tūkstančius litų darbuotojams apmokyti. Anot Savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Ritos Chlebauskienės, lėšos buvo skirtos darbuotojams, kurie gyvena Radviliškio rajone, apmokyti.
Taip norėta prisidėti prie naujų darbo vietų steigimo Radviliškio mieste ir paskatinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą lėšas investuoti Radviliškyje, o ne kur nors kitur (centro įkūrimas „Sodrai“ kainavo per 570 tūkstančių litų).
Rajono mero Antano Čepononio teigimu, šiuo metu šiame centre du trečdaliai darbuotojų – ne radviliškiečiai, todėl ir mokesčių rajonui lieka labai nedaug.
Naudingiausia, kai dirba vietiniai
„Pagal mokesčių mokėjimo įstatymą, nesvarbu, kur žmogus dirba, jo sumokamas Gyventojų pajamų mokestis (GPM) ateina į tą Savivaldybę, kur yra jo deklaruota gyvenamoji vieta. Pritariu tam, kad įstaigas, kurias galima decentralizuoti, reikėtų decentralizuoti. Aišku, būtų nelogiška, kad Žemės ūkio ministerijos ar Švietimo ministerijos koks nors departamentas atsirastų Šiauliuose ar Radviliškyje“, – teigė meras.
Anot A. Čepononio, rajonui naudingiausia yra vietinė, čia registruota įmonė. Tuomet visi jos sumokėti mokesčiai lieka rajone.
„Labai stipriai mums GPM pakėlė dvi Radviliškyje veikiančios įmonės. Tai – Marijampolėje registruota UAB „Juodeliai“ ir gamybą išplėtusi vietinė UAB „Gairelita“. „Juodeliuose“ iš kiek daugiau nei 80 darbuotojų, 70 yra radviliškiečiai.
Bet, pavyzdžiui, Radviliškio ligoninė – vienas iš blogesnių variantų pagal gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą, kadangi daug įstaigos darbuotojų yra ne rajone gyvenantys, bet atvažiuojantys dirbti iš kitur medikai. Įstaiga yra didelė, tačiau mokestine prasme biudžetui yra naudingi tik rajone deklaruoti jos darbuotojai“, – teigė A. Čepononis.
Autorės nuotr.
MOKESČIAI: Savivaldybės duomenimis, UAB „Juodeliai“ dirba daugiausia rajono gyventojai, todėl gyventojų pajamų mokestis lieka rajonui.