Naujausios
KOMENTARAS
Valdžios gvardija vandeniu neužgeria
Neda Malūnavičiūtė ir Olegas Ditkovskis praėjusį penktadienį koncertavę Pakruojyje savo gerbėjų nedrąsiai paklausė, ar tikrai pakruojiečiai šaudo varnas.
Prieš kelerius metus Pakruojui bruktas nevykęs įvaizdis, iki šiol nepamirštas ir sostinėje. Išgarsėjome.
Garsėjame ir toliau. Tik dabar vis labiau tampame žinomi kompetencijos stokojančia, į neaiškius sandorius šilumos ūkyje įklimpusia, geriančia ir tautą girdyti pasišovusia valdžia.
Vieniems dėl to jau darosi gėda prisipažinti esant iš Pakruojo, o kitiems atrodo, kad svarbiau bet kokia kaina pasirodyti reikšmingam ir išskirtiniam. Pastarųjų gretose – rajono valdžios gvardija.
Ko verta vien Pakruojo seniūno Sauliaus Margio komandiruotė į alaus šventę Vokietijoje? Nesilyginti nė Vilniaus merui.
Viena komandiruotė – ir populiariausių televizijų humoristinės laidos visai Lietuvai nušvietė rajono merės Astos Jasiūnienės užmojus su seniūno įgytu patyrimu ir pakruojietiškomis alaus gėrimo šventėmis peršokti vokiečius.
Įvairaus plauko valdžios veikėjai pakruojiečiai greitai bus populiaresni ir už šiaulietį Andrių Šedžių – satyrinių laidų herojų.
Panašu, kad Pakruojo valdininkų gvardijai visai nebesvarbu, kad alkoholis tampa jos įvaizdžio dalimi. Baliukai už uždarų kabineto durų ankstesniam merui kainavo kėdę. Nežiūrint tokių pavojų, tradicijos nesikeičia.
Net ir tragiškas įvykis Savivaldybės įmonėje po išgertuvių, kada įmonės teritorijoje žuvo darbuotojas, rajono pirmiesiems asmenims – kaip vanduo nuo žąsies.
Niekas iš Savivaldybės rūmų viešai nepareiškė, kad alkoholis ir darbo vieta – nesuderinami dalykai.
„Ten kažkokio didelio vakarėlio nebuvo“, – išgertuvių faktą bandė glaistyti administracijos direktorius Virginijus Grigonis. Ar ir po šio tragiško įvykio galima tikėti A. Jasiūnienės tvirtinimu, kad Savivaldybėje ir jos įstaigų kabinetuose seniai nebegirtaujama?
Panašu, kad niekam iš tokių vakarėlių organizatorių nė plaukas nuo galvos nenukris. Kaip nenukrito ir po to, kai opozicija praėjusio šildymo sezono metu inicijavo nelauktą „Pakruojo šilumos“ katilinių patikrinimą.
Kas gali paneigti, kad ne prie vaišių stalo šilumininkai savivaldybės įmonę pavertė nelegaliomis baldų dirbtuvėmis ir privačiais garažais.
Žuvis pūva nuo galvos. Jei rajono valdžia gali sau leisti apeidama įstatymus savivaldybės turtą be Tarybos žinios nuomoti privačiam šilumos tiekėjui, tai kodėl kokiam katilinės vadukui negalima šeimininkauti kaip savo kieme?
Ir kodėl nepasisėmus iš mokesčių mokėtojų kišenės nesamai tvorai (prie Švietimo skyriaus pastato) griauti, jei žinai, kad savi tą tvorą mato ir nepagailės jos griovimo išlaidoms.
Nors planas neišdegė, bet ir jo organizatoriai liko užslaptinti.
Kaip ir administracijos direktoriaus įsakymai. Nuo ankstesnio mero Sauliaus Gegiecko atstatydinimo laikų šie dokumentai viešai nebebuvo skelbiami ir todėl eiliniam mokesčių mokėtojui sunkiai prieinami. (Kol prieš kelias dienas tai padaryti internetiniame savivaldybės puslapyje nepareikalavo opozicija.)
Rajono valdžios gvardijai nepataikaujančios savivaldybės kontrolierės į dienos šviesą ištempė ne vieną neteisėtą sutartį, susietą su savivaldybės turtu. Jos atsirado po Savivaldybės administracijos direktoriaus (tuomet – A.Jasiūnienės) vienašališkų sprendimų, kuriuose pažeidimai švelniai pavadinti klaidomis.
Žeimeliečiai turi gerą posakį „Užgerk šaltu vandeniu“. Juo palengvina susitaikymą su nepateisinta viltimi ar kokiu nuostoliu.
Panašu, kad tas posakis praverstų ir pakruojiečiams. Bent iki savivaldybių rinkimų. Nes iki tol vargu ar kas keisis. O kad permainos galimos parodė Seimo rinkimai, kuriuose, rodos, nepajudinama socdemų tvirtovė subyrėjo, buldozerinė rinkimų taktika patyrė fiasko.
Redakcija
