Naujausios
Valdžioje laukia permainų, turguje – giedro dangaus
Kaip gyvena paprastas darbštus kaimo žmogus, galima sužinoti ir Pakruojo turguje gerokai iki aušros šeštadienio rytą. Rinkimų įkarštyje ir čia žmonės kalba apie politiką, nors svarbiausia išlieka gerai parduoti ir gerai nusipirkti.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Perka ir parduoda tamsoje
Rytas, penkta valanda. Kad jau prasidėjo Pakruojo ūkininkų turgelis, gali suprasti tik atvažiavęs į turgavietėje tam įprastą vietą. Čia ir šalia esančioje gatvėje – tamsu, nors pirštu į akį durk.
Automobilio žibintai apšviečia du pirmuosius šių metų derliaus pardavėjus. Jų ir kartru važiavusių palydovų rankose žibintuvėliai. Vyrai nesidairo žibintų ant stulpų, nes žino, jie dėl turgaus prekeivių niekada nedegami, nors mokesčius už vietas atsiranda kam rinkti.
Vos už pusvalandžio gal dešimt ūkininkų puslankiu sustato savo automobilius ir prasideda smagus šurmulys. Kas derasi, kas savo prekę giria. Pasirodo vienas kitas pirkėjas, sau kelią pasišviesdamas telefonu.
Kažkuris ūkininkas nusikeikia, kad patamsyje nesugraibo maišų, kažkas jį provokuoja: „Kam ta šviesa kaimiečiui? Valdžiai – „saviškiai", kaimas – niekam. Išsišiepk ir matysi“. „Tai kad dantų nebėra, nebešviečia, – nusijuokia kitas, risdamas maišą į bagažinę: – Va, išrinks naują Seimą ir turguje bus šviesa“.
Prekyba kaip mat užverda. Pamiršę politiką, tamsą ir nepatogumus dėl jos, vyrai sunkius maišus kėlė iš vienų mašinų į kitas, skaičiavo pinigus, gyrė gerai užderėjusius javus, bulves, neįtikėtino dydžio svogūnus ir morkas. Ir orą, nes jei šeštadienio rytą lyja, ūkininkai sakė, į turgų Pakruojyje važiuoti neverta.
Žemė maitina nebijančius darbo
Regina prisistačiusi moteris iš Preičiūnų į turgų atvežė bulvių ir didžiulių svogūnų.
„Daržovių užsiauginame daugiau nei patiems ir draugams reikia. Dalį atiduodame vaikų namams, dalį atvežam parduoti“, – šypsojosi moteris. Jos šeima parduotuvėje daržovių niekada neperka.
Preičiūnietei antrino ir Saulė Subačienė. „O kaip kitaip kaime? Mes su vyru ir darbus turime, ir gyvulių laikome“,– apie šeimos pastangas turėti papildomų pajamų sakė moteris. – Trys vaikai šeimoje, prisidurti reikia, vien iš algos gyventi būtų sunku“.
Ūkininkė Ona Rimkutė iš Raudonpamūšio į turgų atvežė kviečių ir miežių. Už maišą, kuriame apie 50 kilogramų grūdų, moteris prašė kaip ir kiti – 30 litų. Tik prasidėjus javapjūtei turguje maišas kviečių kainavo 40, o miežių – 35 litus.
Pasėmusi saują stambių miežių, 75-erių ūkininkė sakė pati juos valiusi, nes tebeturi senovinį arpą – įrenginį nukultiems grūdams išsijoti nuo priemaišų.
„Turiu šešishektarus žemės ir ūkininkauju, atvažiuoja padėti giminaičiai. Bet nusisamdyti ką nors sunku – kaime nebėra norinčių dirbti. Net daržovių kai kurie nebeaugina“, – piktinosi moteris, prisiminusi dar ir savo tėvų laikus, kai kaimiečiui buvo gėda neturėti gyvulių ar palikti nesodintus daržus.
„Dabar net ir jaunos, vaikus auginančios šeimos gyvena iš pašalpų, o paprašyk dirbti, pasišaipo“, – nelinksmą kaimo vaizdelį piešė garbaus amžiaus ūkininkė.
Jos pasakojimą nugirdusi kita kaimietė dar labiau tirštino niūrias kaimiško gyvenimo spalvas: „Nei juoktis, nei verkti: vaikus anksčiau mokykla veždavo į zoologijos sodą dramblių žiūrėti, o dabar – pas ūkininką į fermą parodyti karvių“.
Autorės nuotr.
DERLIUS: Ūkininkė Ona Rimkutė sako, kad šiemet kas netingėjo, nebadaus – ir grūdai, ir bulvės gerai derėjo.
PREKYBA: Pakruojo turguje ūkininkai prekiauja pasišviesdami žibintuvėliais.
LABDARA: Preičiūnietė Regina daržovių prisiaugino ne tik šeimai ir parduoti, bet ir labdarai.