Vaikiškos knygelės – dovana jaunystės miestui

Vaikiškos knygelės – dovana jaunystės miestui

Vai­kiš­kos kny­ge­lės – do­va­na jau­nys­tės mies­tui

Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se me­di­ke dir­ban­ti Vi­da Bla­dy­kai­tė – Wil­son, ku­ri Nau­jojo­je Ak­me­nė­je pri­si­me­na­ma kaip bu­vu­si kul­tū­ros dar­buo­to­ja, čia lan­kė­si dau­giau kaip po dvi­de­šim­ties me­tų. Pris­ta­ty­ti nau­jau­sių kny­gų vai­kams „An­ge­liu­ko My­ko­liu­ko pa­sa­kai­tės“ ir „Mo­čiu­tės rez­gi­nė­lė“.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Ame­ri­ko­je V. Bla­dy­kai­tė – Wil­son gy­ve­na nuo 1995 me­tų.

Iki tol ji ke­le­rius me­tus Nau­jo­sios Ak­me­nės kul­tū­ros rū­muo­se dir­bo re­ži­sie­re, taip pat – Ak­me­nės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­ja.

Šia­me kraš­te įsi­dar­bi­no, te­bes­tu­di­juo­da­ma re­ži­sū­rą Lie­tu­vos kon­ser­va­to­ri­jos Klai­pė­dos fa­kul­te­te. Jį pa­si­rin­ko, įgi­ju­si ak­to­rės dip­lo­mą Mask­vos MCHAT-e.

„Ak­me­nei esu daug kuo sko­lin­ga, čia pra­dė­jau ra­šy­ti pje­ses“, – sa­kė V. Bla­dy­kai­tė – Wil­son.

La­biau­siai iš­gar­sė­jo „Žen­te­liais“ – šį spek­tak­lį tre­čią de­šimt­me­tį ša­lies mė­gė­jų teat­rai te­be­ro­do, ku­ria nau­jų pa­sta­ty­mų.

Au­to­rė spaus­di­na ir ap­sa­ky­mus, ei­lė­raš­čius.

Pa­gal bu­vu­sios ak­me­niš­kės ei­les dau­giau dvi­de­šimt me­tų mu­zi­kuo­ja Ilo­na Pa­peč­ky­tė. Ji mu­zi­ki­nę kar­je­rą pra­dė­jo Vir­gio Sta­kė­no dai­nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos stu­di­jo­je Šiau­liuo­se, bai­gu­si Šiau­lių pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to dai­lės fa­kul­te­tą, kū­ry­bi­nį ke­lią tę­sia Kau­ne.

Kau­nie­tė, Ame­ri­ko­je lan­ky­da­ma bi­čiu­lę, par­si­ve­žė na­mo jos nau­jau­sios poe­zi­jos rank­raš­čių kur­ti dai­noms, bet nu­spren­dė teks­tus pa­ro­dy­ti lei­dyk­lai. Pa­ma­tė ži­no­mas poe­tas Ro­ber­tas Ke­tu­ra­kis, ku­ris yra V. Bla­dy­kai­tės – Wil­son pir­mo­sios ei­lė­raš­čių kny­gos „Puokš­tė že­mei“ (1994 me­tai) re­dak­to­rius.

„Nes­pė­jau nė pa­sa­ky­ti bu, gau­nu ži­nią – lei­džiam“, – apie „Mo­čiu­tės rez­gi­nė­lės“ at­si­ra­di­mą pa­sa­ko­jo au­to­rė.

Ant­ro­sios nau­jos kny­gos „An­ge­liu­ko My­ko­liu­ko pa­sa­kai­tės“ is­to­ri­ja pra­si­dė­jo tuo­met, kai poe­tė te­be­dir­bo Lie­tu­vo­je.

„Va­žiuo­da­ma į dar­bą, gro­žė­jau­si ap­snig­tų miš­kų vaiz­dais, ir ru­tu­lia­vo­si min­tys apie pa­kly­du­sį an­ge­lą, bet li­ko neuž­ra­šy­tos dau­giau kaip dvi­de­šimt me­tų“, – me­na V. Bla­dy­kai­tė – Wil­son.

Bū­tent tiek lai­ko ji ne­bes­paus­di­no kny­gų. Ži­nia apie „Mo­čiu­tės rez­gi­nė­lės“ ruo­ši­mą lei­dyk­lo­je lyg pa­ky­lė­jo nau­jai kū­ry­bai.

„Kai vėl sni­go, o aš dar­be li­go­ni­nė­je pro lan­gą vėl gro­žė­jau­si bal­ta gam­ta, ta­čiau jau ame­ri­kie­tiš­ka, taukšt į gal­vą ta dau­gy­bė an­ge­lo is­to­ri­jų, ku­rios bu­vo gi­mu­sios Lie­tu­vos žie­mą, – sa­kė V. Bla­dy­kai­tė – Wil­son. – Tvy­ro­jo ra­mi nak­tis, jo­kių ne­ti­kė­tu­mų li­go­niams, tai puo­liau už­ra­šy­ti teks­tus. Pro­za. Ra­šau, bet ne­si­ra­šo. Vis brau­kau ir brau­kau. Ta­da pa­ban­džiau ei­lė­mis – ir slys­te sly­do. Per dvi sa­vai­tes pa­ra­šiau cik­lą“.

Kai vėl ra­miai dar­be gro­žė­jo­si nak­ties vaiz­dais už lan­go, iš pa­la­tos atė­jo li­go­nė su po­pie­riaus la­pu ir pa­sa­kė tu­rin­ti do­va­ną. Pa­ro­dė nu­pieš­tą an­ge­lą.

„Nie­kam ne­bu­vau pa­sa­ko­ju­si apie sa­vo ra­šo­mas an­ge­liš­kas pa­sa­kas, o štai su­ta­pi­mas – man siū­lo an­ge­lą, – apie su­ta­pi­mus pa­sa­ko­jo poe­tė. – Ma­no su­kur­to an­ge­lo iš­vaiz­do­je ir ap­lin­ko­je no­rė­jo­si mė­ly­nų spal­vų, o li­go­nė sa­vo do­va­no­ja­mą an­ge­lą bu­vo ap­ren­gu­si mė­ly­nai“.

Pa­cien­tės do­va­nė­lę V. Bla­dy­kai­tė – Wil­son yra pa­ka­bi­nu­si mie­ga­ma­ja­me kam­ba­ry­je ant sie­nos.

Ta­čiau kny­gy­nuo­se pir­miau­sia pa­si­ro­dė „An­ge­liu­ko My­ko­liu­ko pa­sa­kai­tės“. Kaip au­to­rė juo­kau­ja, dėl to kal­ta Ak­me­nė­je gy­ve­nan­ti Kot­ry­na Al­ma­ny­tė.

Jai, pa­kvies­tai iliust­ruo­ti kny­gas, la­biau pa­ti­ko an­ge­liu­ko mo­ty­vas, tai ir ėmė­si pir­miau­sia.

Tuo lai­ku ei­lių au­to­rė plė­to­jo nau­jas te­mas. Cik­lui „Pa­sa­kos lie­tu­vių pi­lia­kal­nių mo­ty­vais“ pa­si­rin­ko neiš­po­pu­lia­rin­tus pa­da­vi­mus ar vos vie­no ki­to sa­ki­nio užuo­mi­nas. „Abė­cė­lės cik­lą“ pa­ra­šė, gir­dė­da­ma, kad Ame­ri­kos lie­tu­viš­ko­se mo­kyk­lo­se trūks­ta nau­jų ori­gi­na­lių teks­tų. Vai­kus pa­ban­dė su­do­min­ti va­ba­lais, dau­giau kaip dvi­de­šimt jų pri­sta­ty­da­ma at­ski­rais ei­lė­raš­tu­kais cik­lu „Va­ba­lų mįs­liu­kų pa­ra­das“.

Šie nau­jau­si cik­lai vis pil­dė pir­mą­jį „Mo­čiu­tės rez­gi­nė­lės“ va­rian­tą, kol jis te­be­bu­vo rengia­mas spaus­tu­vė­je.

Abi kny­gas iš­lei­do Pa­sau­lio lie­tu­vių kul­tū­ros, moks­lo ir švie­ti­mo cent­ras.

Ame­ri­ko­je tarp lie­tu­vių V. Bla­dy­kai­tė – Wil­son la­biau ži­no­ma, kaip Niu­jor­ko lie­tu­vių mė­gė­jų teat­ro „Pokš­ti­nin­kai“ re­ži­sie­rė. Kol kas vi­si pa­sta­ty­mai sce­no­je pa­gal pa­čios pa­ra­šy­tas pje­ses. 2015 me­tais de­biu­ta­vo spek­tak­liu „Psi­chai“. Jį bu­vo at­ve­žę pa­ro­dy­ti Ak­me­nės ra­jo­ne per tra­di­ci­nę teat­rų šven­tę „Sug­rį­ži­mai į Pa­ra­gius“. Vė­liau ram­pos švie­są iš­vy­dę spek­tak­liai „Va­ka­ro­nė pi­ni­gi­nė­je“, „Bau­ga­lo sėk­la“ yra ir šių me­tų Niu­jor­ko teat­ri­nio se­zo­no re­per­tua­re. Šio mė­ne­sio pa­bai­go­je – ko­me­di­jos „Nuo­ma ir trys kiau­ši­niai“ prem­je­ra.

Au­to­riaus nuo­tr.

Bu­vu­si ak­me­niš­kė Vi­da Bla­dy­kai­tė ra­šo kny­gas Ame­ri­ko­je.