Vaikinai mokslą derina su darbu užsienyje

Vai­ki­nai moks­lą de­ri­na su dar­bu už­sie­ny­je

Mai­ro­niuo­se gy­ve­nan­tis Dei­vi­das Va­si­liaus­kas ir lau­ga­liš­kis Do­na­tas Vi­lei­kis mo­ko­si Kel­mės pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro Ty­tu­vė­nų sky­riu­je. Vai­ki­nai moks­lą de­ri­na su lai­ki­nais dar­bais už­sie­ny­je.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Pat­rau­kė Šve­di­ja

22 me­tų lau­ga­liš­kis Do­na­tas Vi­lei­kis, bai­gęs Mai­ro­nių pa­grin­di­nę mo­kyk­lą, iš­va­žia­vo už­dar­biau­ti į Šve­di­ją. Dar­bo su­si­ra­do per vie­ną pa­žįs­ta­mą lau­ga­liš­kį, ku­ris Šve­di­jo­je dir­ba jau de­šimt me­tų.

Ten da­bar Do­na­tas ir jo drau­gas švie­si­na miš­kus, tve­ria tvo­ras. Du mė­ne­sius dir­ba, vie­ną ato­sto­gau­ja.

Į Šve­di­ją plau­kia kel­tu. Ke­lio­nę ap­mo­ka bend­ro­vė, ku­rio­je yra įdar­bin­tas. Ke­lio­nė, pa­sak Do­na­to, nė­ra leng­va. Kel­tu plau­kia 14 va­lan­dų. Kar­tais fir­ma ne­gau­na ar iš tau­pu­mo nu­per­ka bi­lie­tus be ka­ju­tės. Tuo­met ten­ka mie­go­ti sė­di­muo­se vie­to­se. Iš Karls­hal­mo, kur at­plau­kia kel­tu, iki dar­bo vie­tos dar ten­ka nu­kak­ti apie pu­sant­ro šim­to ki­lo­met­rų.

Vai­ki­nas su dar po­ra dar­buo­to­jų gy­ve­na miš­ko šei­mi­nin­kės na­muo­se. Pa­va­sa­rį at­va­žiuos miš­ko so­din­to­jai – tuo­met gy­vens sep­ty­nie­se. Ūki­nin­kė tu­ri ir braš­ky­nų. Va­sa­rą at­va­žiuos mo­te­rų skin­ti braš­kes. Jos taip pat ap­si­stos šei­mi­nin­kės na­muo­se.

Už būs­tą ir dar­bo dra­bu­žius Do­na­tui ne­rei­kia mo­kė­ti. Pa­čiam rei­kia pa­si­rū­pin­ti tik mais­tu. Di­džią­ją da­lį mais­to vai­ki­nas nu­si­per­ka ir ve­ža­si iš Lie­tu­vos. Ta­čiau dviem mė­ne­siams to, ką at­si­ve­ža, neuž­ten­ka. Tuo­met per­ka pi­ges­nius „op­ti­ma li­ni­jos“ pro­duk­tus Šve­di­jo­je. Šios pre­kės ne­daug bran­ges­nės ne­gu Lie­tu­vo­je. Ta­čiau, pa­sak Dei­vi­do, pi­gus mais­tas Šve­di­jo­je – ne­ska­nus. Lai­mė, kad jį val­gy­ti ten­ka tik apie po­rą sa­vai­čių.

Vai­ki­nas su ki­tais lie­tu­viais dar­bi­nin­kais į miš­ką įsi­de­da su­muš­ti­nių, į ter­mo­są įsi­pi­la ar­ba­tos. O va­ka­re pa­si­ga­mi­na šil­to mais­to, nes tam yra vi­sos są­ly­gos.

Su šei­mi­nin­kais vai­ki­nas su­si­šne­ka ang­liš­kai.Ta­čiau, kai rei­kia tvar­ky­ti su dar­bu su­si­ju­sius for­ma­lu­mus, pa­si­kvie­čia­ma čia gy­ve­nan­ti lie­tu­vė ver­tė­ja.

Do­na­tas pa­sa­ko­ja, jog per die­ną pa­vyks­ta už­dirb­ti apie 80 eu­rų. Ži­no­ma, plu­šė­ti rei­kia in­ten­sy­viai. Pa­vyz­džiui, šve­dai sau lei­džia ka­vos per­trau­kė­les. Lie­tu­viai tuo me­tu dir­ba.

Nusp­ren­dė mo­ky­tis

Do­na­tas pa­sa­ko­ja, jog toks gy­ve­ni­mo bū­das, kai po­rą mė­ne­sių dir­ba Šve­di­jo­je, o mė­ne­sį gy­ve­na Lie­tu­vo­je, pas ūki­nin­kau­jan­čius sa­vo tė­vus, jam tin­ka. Vi­sam lai­kui emig­ruo­ti ne­no­rė­tų.

Už­dirb­tus pi­ni­gus pa­nau­do­ja sa­vo ho­biui. Vai­ki­nas mėgs­ta tech­ni­ką. Nu­si­pir­ko ke­tur­ra­tį, mo­to­cik­lą, įsto­jo į mo­to­cik­li­nin­kų klu­bą. Vy­ko ke­lio­nėn į Tai­lan­dą.

Ke­le­tą me­tų pa­dir­bė­jęs ir pa­si­mė­ga­vęs tuo, ką už­dir­bo, praė­ju­sį ru­de­nį Do­na­tas nu­spren­dė mo­ky­tis. No­rė­tų baig­ti vi­du­ri­nę mo­kyk­lą ir įsi­gy­ti spe­cia­ly­bę. To­dėl įsto­jo į Kel­mės pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro Ty­tu­vė­nų sky­rių. Ten mo­ko­si tech­ni­kos prie­žiū­ros spe­cia­lis­to pro­fe­si­jos.

Ka­dan­gi ir to­liau va­ži­nė­ja į Šve­di­ją dirb­ti vai­ki­nas pa­pra­šė lais­vo lan­ko­mu­mo gra­fi­ko. Mo­ko­si sa­va­ran­kiš­kai, o kai grįž­ta iš dar­bo, lan­ko pa­mo­kas.

Šei­mai iš­gy­ven­ti pa­de­da už­sie­nis

Mai­ro­nių kai­me gy­ve­na­tis Do­na­to drau­gas de­vy­nio­lik­me­tis Dei­vi­das Va­si­liaus­kas taip pat mo­ko­si pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­re. Jis taip pat bu­vo iš­vy­kęs už­dar­biau­ti į Šve­di­jos miš­kus. No­rė­jo už­si­dirb­ti au­to­mo­bi­liui. Da­bar vai­ki­nas at­si­dė­jo tik moks­lui. Per moks­lo me­tus už­dar­biau­ti ne­va­žiuo­ja.

Dei­vi­das ne­gra­ži­na dar­bo są­ly­gų Šve­di­jo­je. Jam kaip nau­jo­kui ir mo­kė­jo ma­žiau ne­gu Do­na­tui. Jis dir­bo pas ki­tus miš­ko sa­vi­nin­kus.

„Ne py­ra­gai, – pa­sa­ko­ja Dei­vi­das. – Per die­ną mo­juo­ji tri­me­riu. Pjau­ni ber­žus, ge­nė­ji me­džių ša­kas. Pie­tų per­trau­ka – tik pus­va­lan­dis. O dirb­ti rei­kia de­vy­nias va­lan­das. Va­lan­di­nis įkai­nis 108 kro­nos. Per die­ną pa­vyk­da­vo už­dirb­ti apie 60 eu­rų. Pa­ly­gin­ti su lie­tu­viš­kais at­ly­gi­ni­mais, tai ne­ma­žai.“

Dei­vi­das neat­me­ta, jog bai­gęs pro­fe­si­nę mo­kyk­lą, emig­ruos. Tik no­rė­tų dirb­ti ki­to­kį dar­bą, pa­vyz­džiui, re­mon­tuo­ti au­to­mo­bi­lius. Ta­čiau pir­miau­sia pa­ban­dys sto­ti į po­li­ci­jos mo­kyk­lą. Jei­gu ne­pa­si­seks, tuo­met pa­trauks į už­sie­nį.

„Mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas Lie­tu­vo­je tu­rė­tų bū­ti bent 600 – 700 eu­rų, kad žmo­nės nor­ma­liai ga­lė­tų iš­gy­ven­ti,“ – svars­to de­vy­nio­lik­me­tis.

Ka­dan­gi to­kių mi­ni­ma­lių at­ly­gi­ni­mų Lie­tu­vo­je nie­kas ne­mo­ka, vi­sa Dei­vi­do šei­ma pri­si­du­ria už­dar­biau­da­ma už­sie­ny­je.

Tė­tė va­žiuo­ja į sta­ty­bas Nor­ve­gi­jo­je. Ma­ma Vo­kie­ti­jo­je slau­go se­ne­lius. Už­sie­ny­je dar ne­dir­bo tik Dei­vi­do se­su­tė, ku­ri mo­ko­si Mai­ro­nių pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je.

Au­to­rės nuo­tr.

DRAU­GAI: Du drau­gus Dei­vi­dą Va­si­liaus­ką (kai­rė­je) ir Do­na­tą Vi­lei­kį jun­gia ne tik moks­lai pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­re, bet ir pa­na­ši pa­tir­tis dir­bant už­sie­ny­je.