Vaikai dirba, anūkai auginami Vokietijai

Vaikai dirba, anūkai auginami Vokietijai

Vaikai dirba, anūkai auginami Vokietijai

Grimziuose gyvenanti Genovaitė Kupreščenkienė išaugino penkis vaikus. Tačiau tik vyriausios dukros šeima gyvena Lietuvoje. Keturi vaikai dirba Vokietijoje. Šitai šaliai auginami ir Genovaitės anūkai.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Vienatvę praskaidrina anūkėlė

Visą gyvenimą kolūkyje, paskui pas ūkininkus dirbusi Genovaitė Kupreščenkienė – jau pensininkė. „Dar darbuočiausi, bet neleidžia vaikai. Liepia pailsėti.“

Genovaitė su vyru išaugino penkis vaikus: tris dukras ir du sūnus. Vyrą palaidojusi moteris šiandien gyventų viena. Tačiau vienatvę prablaško su ja gyvenanti anūkėlė Aistė, dukros Daivos dukra.

Daiva gyvena ir dirba Vokietijoje, pas ūkininką. Jos dukrelė Aistė lanko Elvyravos mokyklą. Močiutė ją išmokė mezgimo. Rankdarbiams polinkį turi ir pati mergaitė. Ji išmoko įdomios dirbtinių gėlių technologijos.

Nusiperka vielos, įvairių spalvų pėdkelnių. Pėdkelnes sukarpo. Iš skiaučių, kurių pakraštėlius sutvirtina vielutėmis, prilanksto gražiausių gėlių.

Genovaitė apgailestauja, jog pabaigusi Elvyravos mokyklą, anūkėlė taip pat išvažiuos Vokietijon, pas mamą. Ten mokysis kokios nors specialybės. O vėliau liks dirbti.

Aistė kiekvieną vasarą išvažiuodavo pas mamą Vokietijon. Ten atostogaudavo ir padirbėdavo.

Anūkai kalba vokiškai, lenkiškai ir lietuviškai

Vokietijoje gyvena ir kita Genovaitės Kupreščenkienės dukra Rasa. Ji taip pat dirba pas ūkininką. Ten dirba ir jos vyras iš Lenkijos.

Šeima augina du sūnus. Lenkijoje turi namus. O kai dirba, gyvena ūkininko suteiktame būste.

„Buvau nuvažiavusi prižiūrėti anūkėlio, kai dukra pagimdė antrą sūnų, – pasakoja Genovaitė. – Viskas ten patiko. Bet norėjau namo. O vaikams ten gerai. Džiaugiasi, kad neblogai uždirba. Gauna po 50 eurų už dieną. Plius nemokamas būstas. Berniukai – gabūs. Lanko vokišką darželį ir mokyklą. Kalba trimis kalbomis: vokiškai, lenkiškai ir lietuviškai. Tėvai vežioja į šeštadieninę lenkų mokyklą. Lietuviškai moko pati dukra.“

Dukros besiilginti motina pasakoja, jog ir Vokietijoje nesninga mana. Ūkininkas gerai moka, bet tenka daug ir sunkiai dirbti. Ypač sunku, kai paskerdžiami gyvuliai, reikia tvarkyti mėsą.

Augindama vaikus dukra į darbą drauge stumdavosi ir vežimėlį. Vaikas šalia miega. Mama dirba.

Sūnūs trumpam sugrįžo

Šiuo metu Genovaitė džiaugiasi trumpam į Lietuvą sugrįžusiais sūnumis Artūru ir Kęstučiu. Jie taip pat dirba Vokietijoje. Bet kol kas ten dar neįleidę šaknų.

Kęstutis Lietuvoje palieka savo šeimą. Tad mama viliasi, kad kada nors sugrįžęs daugiau nebevažiuos į svetimą šalį.

Artūras turi poros mėnesių atostogas. Per tą laiką bandys ieškoti darbo Lietuvoje. Jei pavyks rasti ką nors tinkamo, galbūt irgi daugiau nebeišvažiuos.

Kieme su draugu besišnekučiuojantis Artūras sako, jog jaunam žmogui, atokiuose Vokietijos ūkiuose išbūti daugiau kaip porą mėnesių beveik neįmanoma. Juolab, kad reikia sunkiai dirbti.

„Anksčiau kad ir kaime visi turėjom darbą. Gaudavom atlyginimą. O dabar ką veikti? Turiu 11 hektarų žemės. Bet ką su ja veikčiau viena? Nėra technikos. Reikėtų investuoti. Išnuomoju ūkininkui. Už žemę gaunu pieno ir kitokių maisto produktų. Jaunam iš viso nėra ką daryti. Pas ūkininkus tik sezoniniai darbai. Ir moka dažniausiai tik 20 litų už dieną. Jeigu duoda keturiasdešimt – jau labai gerai. Ką su tokiu uždarbiu jaunam žmogui veikti?“

Dukra lanko kas savaitgalį

Pasak Genovaitės, daugelio kaimo žmonių vaikai dirba užsieniuose. Jaunimo Grimziuose beveik nėra. Kurie iš anksčiau buvo įkibę į darbą, tie dar gyvena Lietuvoje.

Iš penkių Genovaitės Kupreščenkienės vaikų tik dukra Irma turi darbo ir gyvena Lietuvoje. Kariniame dalinyje, Radviliškyje, kartu su vyru dirbanti Irma – vienintelė Lietuvoje likusi atrama mamai. Jos šeima kiekvieną savaitgalį atvažiuoja į Grimzius. Nuveža mamą į Kelmę nusipirkti maisto.

„Dabartinėmis sąlygomis gyvendama niekaip neužauginčiau penkių vaikų, – sako Genovaitė. – Anksčiau darbą turėjau. Pati mezgiau, viriau. Dar kokį megztinį parduodavau ir draugei. Reikėjo suktis norint išmaitinti tokią gausią šeimą. Dabar išaugo vaikų poreikiai, o galimybės uždirbti savo šalyje labai ribotos.“

Autorės nuotr.

POILSIS: Genovaitė Kupreščenkienė, užauginusi penkis vaikus ir įgijusi reikiamą darbo stažą dabar gauna pensiją, ilsisi, džiaugiasi anūkais ir kitomis smulkmenomis, kurias suteikia gyvenimas.