
Naujausios
Vaikai atėjo į gerus namus
Jau pusmetis, kai tytuvėniškiai Nijolė ir Petras Vasiliauskiai globoja penkis vienos šeimos vaikus. Prieš tapdami globėjais į gyvenimą savo dukrą ir sūnų išleidę verslininkai tarėsi su jais. Baiminosi, jog įskaudins į jų kambarius priimdami svetimus vaikus. Sūnus ir dukra pritarė kilniam tėvų poelgiui. Dabar jų grįžtančių į namus laukia ne tik tėvai, bet ir dešimt jų globotinių akių.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Nijolė ir Petras Vasiliauskiai jau dvidešimt metų turi nedidelį verslą. Kioskelyje prekiauja maisto produktais. Produktus autobusėliu vežioja ir po kaimus.
Prieš trylika metų tėvų namus paliko sūnus Ričardas. Baigęs tarptautinio verslo vadybos studijas gyvena ir dirba Vilniuje. Prieš dešimtmetį į savarankišką gyvenimą išėjo ir dukra Jūratė. Ji gyvena Šiauliuose.
Vasiliauskių namai ištuštėjo. Kartais net nusibosdavo tyla ir nepriekaištinga tvarka. Gimtinėje, Pagryžuvyje, likusi Petro Vasiliauskio sesuo Nijolė Bagūnienė globoja svetimus vaikus. Ir brolio šeimą paakino imtis šios kilnios misijos.
„Ilgai galvojome, – pasakoja Nijolė Vasiliauskienė. – Tarėmės su savo vaikais. Ar nebus jiems skaudu, kad svetimi vaikai užims jų kambarius, o patiems pargrįžus beliks glaustis svetainėje?“
„Kiek čia mes begrįžtame! – stebėjosi tėvų atsargumu sūnus ir dukra. – Padėkite tėvų šilumos ir namų jaukumo stingantiems mažyliams.“
Ponia Nijolė pradėjo lankyti globotojų kursus, kurie vyko Vijurkų vaikų globos namuose. Tie dešimt užsiėmimų, trunkančių po tris valandas, pasak globėjos, labai naudingi. Nors išaugino savo vaikus, tačiau su globotiniais – sudėtingiau, reikia žinoti daug subtilybių.
Vos įpusėjus kursams, Vasiliauskiams atvežė pirmuosius globotinius – penkis vienos šeimos vaikus: tris mergaites ir du berniukus. Globėjams virpėjo širdis – kaip priims juos naujieji namų gyventojai.
Vaikai atpažino, jog tai ta pati teta ir tas pats dėdė, kurie autobusėliu atveždavo į jų kaimą maisto produktų. Paklausti, ar norėtų gyventi Vijurkų globos namuose, ar tytuvėniškių šeimoje, vaikai nedvejodami pasirinko šeimą.
Patiko vaikams ir naujieji namai. Broliukams paskirtas vienas kambarys, sesutėms – kitas. Iki tol jie gyveno kaimo socialiniame būste be patogumų. Namus būdavo sunku prišildyti. Prausdavosi vonelėje, vandenį šildydavo ant krosnies.
Šiltai naujokus priėmė ir Tytuvėnų gimnazijos mokiniai. Tik mokytis čia šiek tiek sunkiau.
Per pusmetį jau spėta du mažuosius berniukus pakrikštyti, atšvęsti keturių vaikų gimtadienius.
„Vaikai labai geri, – džiaugiasi globėja. – Mandagūs – nepamiršta pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti. Tuos bruožus jie atsinešė iš namų. Labai darbštūs. Buvo įpratę padėti kaimynams, kad užsidirbtų pinigėlių.“
Iš mokyklos parėję globotiniai pietauja. Prasiveria durys. Paskutinioji sugrįžta Enrika: „ Nupirkau mamai kvepalų, labai skaniai kvepia!“
Ponia Nijolė nepyksta, kad globotinė už savo kišenpinigius nupirko dovaną mamai. Supranta, jog vaikai labai myli savo mamą, nepaisant to, kad ji kartais paslysta.
Ji lanko savo vaikus. Išeina su jais pasivaikščioti. Apie ką kalba su savo vaikais? Apie tai, kaip jie visi gyvens, kai vėl grįš į namus.
„Čia mums labai gerai. Šilta, jauku, geros sąlygos, – lyg suaugusi svarsto vyriausia globotinė Evelina. – Bet mamos labai pasiilgstame. Jos gaila. Gal ir aš kalta, kad ji išgeria. Neklausiau. Per daug reikalavau“, – mamą teisina ir sau dalį kaltės prisiima keturiolikmetė.
Vaikų tėtis žuvo prieš porą metų. Globėjai penkis vaikus kartais nuveža prie jo kapo. Po vyro mirties vaikų mama palūžo. Vienai auginti penketą atžalų sunku ir materialiai, ir moraliai.
Nijolė ir Petras Vasiliauskiai jaučia tvirtą vaikų ryšį su gimdytoja. Ir nenori jo nutraukti. Kad ir kaip stengtųsi, kokias sąlygas vaikams besuteiktų jie neatstos tos, su kuria sieja kraujo ryšys.
Globėjai džiaugiasi, kad vaikų mama atsisako žalingų įpročių, bando kabintis į gyvenimą. Paslysta ne pirmą kartą. Jau anksčiau pusmetį vaikai yra gyvenę Vijurkų globos namuose. Pasitaisė, susigrąžino vaikus ir vėl paslydo.
„Gal šis kartas bus paskutinis? – viliasi globėjai. – Kiek galime padėsime vaikams. Prie jų prisirišome. Sunku bus, kai juos vėl sugrąžins mamai. Tačiau iš anksto bandome su tuo susitaikyti. Globosime kitus vaikus. Stengsimės suteikti jiems meilę ir sąlygas augti bei mokytis.“
Pas globėjus gyvenantys ir savo daliai pinigus gaunantys vaikai turi geresnes materialines sąlygas, negu gyvendami pas mamą.
Mažieji Eismantas ir Edgaras iš įpratimo buvo beatsisaką išvykos į „Rūtos“ fabriką. Sakė, jog ekskursija brangiai kainuos. Tačiau globėjai nedvejodami paakino: „Jūs važiuosit.“ Vaikai grįžo pilni įspūdžių.
Vyriausia globotinė Evelina dalyvavo žygyje iš Kryžių kalno į Šiluvą, priklauso Šaulių organizacijai, Enrika ir Ernesta sportuoja, turi apdovanojimų už sporto pasiekimus. Sportuoja ir mažieji broliukai.
Tapę globėjais Vasiliauskiai gerokai pakeitė savo darbotvarkę. Kioskelyje pasikeisdami prekiauja tik iki 15 valandos. Savaitgaliais iš viso nedirba, kad ilgiau pabūtų su vaikais, kad galėtų su jais kur nors nuvažiuoti, pamatyti, pasisvečiuoti.
Autorės nuotr.
Nijolė Vasiliauskienė nesigaili, jog ryžosi globoti pagalbos reikalingus vaikus.
Vasiliauskių namai jau dvelkia Kalėdomis. Vaikams čia jauku.