Vaiguviškis niekam nepatiki nei samčio, nei ūkio

Vaiguviškis niekam nepatiki nei samčio, nei ūkio

Vaiguviškis niekam nepatiki nei samčio, nei ūkio

Vaiguvoje ūkininkaujantis Vaclovas Šimkus valdo nemažą ūkį. Deklaruoja 74,5 hektaro pasėlių, pievų ir ganyklų. Laiko 27 melžiamas karves, 28 avis, kelias šeimas bičių. Svajoja auginti mėsinius galvijus. Ūkiu rūpinasi vienas, padedamas tik brolio ir seserų. Savo šeimos nesukūręs Vaclovas juokauja, jog samčio ir ūkio niekam nepatikės.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Krizė parvijo namo

Tvarkinga sodyba Vaiguvos miestelio pakraštyje. Visur žydi gėlės. Įspūdingu aukščiu stebina saulėgrąžos. Tvarkinga žalia veja ir sodas.

Pradėtas remontuoti namo vidus. Savo kambaryje lovoje sėdi senučiukė Vaclovo mama, nenorėjusi keltis pas vaikus. Geriau vaikus gimtinėn traukusi, kad galėtų gyvenimą baigti savo namuose.

Čia Vaclovo Šimkaus gimtinė. Joje išaugo keturi broliai ir šešios seserys. Kai kurie išsikėlė į kitus miestus. Vaclovas prieš daugelį metų taip pat dirbo šaltkalviu Šiauliuose. Bet prasidėjus krizei, darbo beliko tik porai dienų per savaitę.

Jaunas vyras nusprendė grįžti į tėviškę. Juolab, kad nebuvo sukūręs savo šeimos. Su Šiauliais niekas daugiau neberišo – tik darbas.

Pradėjo nuo šešių karvių

Vaclovo tėvas už pajus iš besiardančio kolūkio buvo gavęs veršidės pastatą. Tėvai laikė šešias karves. Anuomet niekas iš aplinkinių tiek daug gyvulių dar nelaikė.

Žemės tėvai taip pat turėjo tik kelis hektarus.

Vaclovas, brolių ir seserų padedamas, ėmė plėsti savo ūkį. Įsigijo daugiau gyvulių. Pamažu ūkis didėjo.

Dabar laiko 27 karves. Pieną parduoda „Vilkyškių pieninei“. Girdėjo, jog kai kurios kitos pieninės už žaliavą moka daugiau. Bet Vaclovas nenori blaškytis – bėgioti nuo vieno supirkėjo prie kito. Juolab, kad šiai pieninei žaliavą pardavė ir jo tėvai. Ištikimas ir Vaclovas.

Pieno ūkis – nėra pats lengviausias ūkininkavimo būdas. Karvės ganosi 5 kilometrai nuo namų. Jų melžti važiuoja pats Vaclovas ir netoli miestelio gyvenanti sesuo. Vaiguvoje gyvenantis brolis taip pat padeda. Jis gelbsti ir prie kitų ūkio darbų.

Pievose ganosi ir avys

Didėjo ir jauno ūkininko valdomi žemės plotai. Šiemet jis deklaravo 74, 45 hektaro pasėlių, pievų ir ganyklų.

Kai lankėmės V.Šimkaus ūkyje, vyras, braukdamas prakaitą, skaičiavo pokalbiui gaištamas minutes. Dar nebuvo pabaigęs javapjūtės. Turėjo skubėti į laukus. Pats neturi kombaino. Turi tik rusišką traktorių. Reikia naudotis, kai gauna pasisamdyti technikos.

Tęsdamas tėvų tradiciją Vaclovas laiko ir avių. Lietuviškų mišrūnių dabar turi 28. Bet avis, kaip pats sako, laiko savo poreikiams.

Tėvai kirpdavo ir sunaudodavo avių vilną. Mama vilną verpdavo, megzdavo pirštines, kojines ir megztinius gausiam būriui vaikų.

Ūkininkas įsigijo ir trejetą šeimų bičių. Dėl ūkio pilnatvės ir dėl medaus.

Planuoja ateityje auginti ir mėsinius galvijus. Kai ūkis įvairesnis, ūkininkauti sunkiau. Tenka pasidalinti, daugiau išmanyti, įdėti daugiau pastangų. Tačiau Vaclovas mėgsta jaustis saugus. Kai daugiau šakų, vienos šakos nesėkmes amortizuoja kitos šakos sėkmės.

Darnios šeimos atžalos ieško laimės ir užsienyje

Šimkų šeimoje užaugo dešimt vaikų. Jie išmoko sutarti ir dideliame būryje, vienas kitam padėti.

Jeigu nepadėtų broliai ir seserys, Vaclovui ūkininkauti ir prižiūrėti garbaus amžiaus mamą būtų sunku.

Savaitgalį atvažiavusios seserys prigamina viengungiui ūkininkui ir mamai valgio, padeda susitvarkyti. Kol kas dauguma Šimkų vaikų Lietuvoje. Tačiau vienas brolis jau dirba Belgijoje, kitas išsikraustė į Švediją.

Vaclovui nekyla nė minties išvažiuoti. Jis čia, Lietuvoje, įsikibo į žemę. „Niekam nepatikėsiu nei samčio, nei ūkio,“ – juokauja ūkininkas.

Autorės nuotr.

RŪPESČIAI: Ūkininkas Vaclovas Šimkus turi daug rūpesčių. Tačiau jie – vaiguviškiui malonūs. Savo gyvenimo jaunas vyras nekeistų į užsienius.

GIMTINĖ: Gimtinės durys Vaiguvoje atviros Vaclovo sesėms ir broliams.