Užgavėnių šėlionės

Už­ga­vė­nių šė­lio­nės

Ant­ra­die­nį ra­jo­ne švęs­tos Už­ga­vė­nės: šė­lio­jo per­si­ren­gė­liai, va­ry­da­mi žie­mą iš kie­mo, de­gin­ta Mo­rė, su­si­rin­ku­sie­ji vai­šin­ti bly­nais.

* Tą die­ną Pak­ruo­jo kul­tū­ros cent­ro dar­buo­to­jai ir sa­vi­veik­li­nin­kai bu­vo vir­tę pa­bė­gė­liais. Šie Už­ga­vė­nių per­si­ren­gė­liai lan­kė įstai­gas ir pra­šė po­li­ti­nio prie­globs­čio. Sa­vi­val­dy­bė­je ga­vę po „ža­lią­ją kor­tą“, jie pa­skui pa­reiš­kė, kad ne­ža­da dirb­ti juo­do dar­bo, bet už­tat no­ri kuo dau­giau šven­čių.

* Po pie­tų Lin­ku­vos kul­tū­ros cent­ro kie­me­lį už­plū­do per­si­ren­gė­liai. Sma­gio­mis dai­no­mis, ra­te­liais ir šo­kiais či­go­nai, žy­dai, uba­gai, dak­ta­rai vi­jo žie­mą ir kvie­tė pa­va­sa­rį. Čia vy­ko ar­šios La­ši­ni­nio ir Ka­na­pi­nio ko­vos.

„O kiek is­to­ri­jų nu­ti­ko prie „Čiū­če­los“ lau­žo: ap­suk­rus Či­go­nas Žy­dui par­da­vė ožį už ark­lio kai­ną. Či­go­nė ieš­ko­jo įtė­vių sa­vo vai­kui ir bū­rė kor­to­mis. Žy­das „lu­po“ vi­lio­kę žmo­ną. Vėl pri­si­sta­tęs Či­go­nas ieš­ko­jo vy­ro Se­nai Mer­gai. Įpir­šo ją gau­ruo­tam Vel­niu­kui. Dak­ta­rė rek­la­ma­vo tei­kia­mas svei­ka­tin­gu­mo pa­slau­gas ir ža­dė­jo, kad vi­si jos vais­tų pri­ra­ga­vę ir svei­ka­tą pra­ra­dę „atė­ję ant Škap­lier­nos pa­dė­ka­vos“, – „Pak­ruo­jo kraš­tui“ pa­sa­ko­jo cent­ro dai­li­nin­kė Rū­ta Va­lio­nie­nė, pri­dur­da­ma, jog ne­trū­ko ir vai­šių: vi­si puo­lė ra­gau­ti Lin­ka­vi­čių so­cia­li­nių glo­bos na­mų šei­mi­nin­kių iš­kep­tų bly­nų.

Už­ga­vė­nės šė­lo ir Lin­ku­vos so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­re.

„Nors už lan­go snie­go ne­bė­ra, ta­čiau Už­ga­vė­nių tra­di­ci­jos ne­lau­žo­mos: per­si­ren­gė­lių bū­rys iš vi­sų cent­ro pa­da­li­nių, sa­ma­rie­čių vai­kų glo­bos na­mų „Na­mi­nu­kas“ su­gu­žė­jo į Lin­ku­vos so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­rą.

Čia jie kė­lė triukš­mą va­ry­da­mi žie­mą lauk, šo­ko, dai­na­vo, lan­kė vi­sus gy­ven­to­jus, lin­kė­da­mi svei­ka­tos ir kuo grei­čiau su­lauk­ti gra­žaus pa­va­sa­rio.

Ap­lan­kę vi­sus pa­da­li­nius ir jų gy­ven­to­jus, pri­si­vai­ši­nę cent­ro vi­rė­jų Dai­no­ros ir Da­lios kep­tais mie­li­niais bly­nais, per­si­ren­gė­liai pa­trau­kė į Lin­ku­vos kul­tū­ros cent­rą. Kul­tū­ros cent­ro kie­me­ly­je su Lin­ku­vos bend­ruo­me­ne to­liau šven­tė Už­ga­vė­nes, trau­kė vir­vę, šo­ko, dai­na­vo, ste­bė­jo La­ši­ni­nio ir Ka­na­pi­nio ko­vą, su­de­gi­no Mo­rę su vi­so­mis praė­ju­sių me­tų gy­ve­ni­mo ne­ge­ro­vė­mis. Iš­si­dū­kę ir iš­vi­ję žie­mą lauk per­si­ren­gė­liai grį­žo na­mo“, – įspū­džiais da­li­jo­si Sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo na­mų pa­da­li­nio va­do­vė Re­na­ta Žie­die­nė.

* „Nors žie­ma pa­ti išė­jo ir už­ki­šo ro­ges už­peč­kin, Ūde­kuo­se vis tiek šur­mu­lia­vo Už­ga­vė­nių per­si­ren­gė­liai. Ka­dan­gi žie­mos va­ry­ti ne­be­rei­kė­jo, tai ir tra­di­ci­nių Ka­na­pi­nio ir La­ši­ni­nio ko­vos ne­pri­rei­kė“, – „Pak­ruo­jo kraš­tui“ pa­sa­ko­jo vie­tos bib­lio­te­ki­nin­kė Ni­jo­lė Gu­že­vi­čie­nė.

Ūde­kų mo­te­rys sku­bė­jo į ren­gi­nį su jau už­mai­šy­ta teš­la: bly­nus ke­pė di­džiau­sioj kai­mo gry­čioj – Kul­tū­ros na­muo­se. Ir ko­kių tik jų ne­bu­vo: ir iš­si­pū­tu­sių mie­li­nių, ir vir­tų bul­vių su įda­ru, ir rie­bių varš­ki­nių, ir pra­stes­nių „ba­do“, pi­kan­tiš­kų su svo­gū­nais, net sa­lyk­li­nių.

„Pri­si­kim­šę pil­vus iki kie­tu­mo su­lig kak­ta, Už­ga­vė­nių da­ly­viai šur­mu­lia­vo lau­ke prie lau­žo. Ra­ga­nų fies­to­je da­ly­va­vo net 7 ra­ga­nos, vie­na už ki­tą pra­na­šes­nės. Au­ten­tiš­kiau­sios ra­ga­nos ti­tu­lą ga­vo Vil­ma Bud­rie­nė. Pri­si­dū­kę prie lau­žo, vi­si su­gar­mė­jo į gry­čią pa­si­stip­rin­ti ir pra­tęs­ti žai­di­mų bei at­rak­ci­jų“, – pa­sa­ko­jo po­nia Ni­jo­lė.

* Žei­me­ly­je Už­ga­vė­nių nuo­tai­ka bu­vo jun­ta­ma nuo pat ry­to. Mies­te­lio dar­že­lio-dau­gia­funk­cio cent­ro „Ąžuo­liu­kas“ kie­me vei­kė Mo­rių, ku­rias pa­dir­bi­no vai­kai su tė­ve­liais, pa­ro­dė­lė. Per­si­ren­gę „žy­du­kais“ ir „či­go­niu­kais“, ma­žie­ji šė­lio­jo – va­rė žie­mą.

Va­ka­re Už­ga­vė­nės per­si­kė­lė į cent­ro par­ką. Kol Mo­rė de­gė, žei­me­lie­čiai šo­ko, dai­na­vo, links­mi­no­si. Jiems pri­ta­rė Žei­me­lio ka­pe­la. Su­si­rin­ku­sie­ji vai­ši­no­si čia pat ant kros­nies ke­pa­mais bly­nais su uo­gie­ne, val­gė karš­tą ko­šę, už­si­ger­da­mi ar­ba­ta.

* Sta­čiū­nuo­se nuo pat ry­to gas­pa­di­nės Auš­ra Ma­čiū­nie­nė ir Da­lia Jur­pa­lie­nė ke­pė bly­nus, o ki­ti kai­mo bend­ruo­me­nės na­riai kro­vė lau­žą, ga­mi­no Mo­rę.

Vi­dur­die­nį į šven­tę rin­ko­si sa­vo ga­min­to­mis kau­kė­mis per­si­ren­gę vai­kai, kul­tū­ros dar­buo­to­jai. Vy­ko Ka­na­pi­nio ir La­ši­ni­nio ko­va. Jiems pa­dė­jo vai­kai ir jau­ni­mas, pa­si­da­li­nę į dvi ko­man­das: var­žė­si es­ta­fe­tė­je, trau­kė vir­vę, at­sa­ki­nė­jo į vi­so­kius klau­si­mus. Ka­dan­gi per­ga­lę šven­tė Ka­na­pi­nis, jis vi­sus ren­gi­nio da­ly­vius vai­ši­no la­ši­niais ir La­ši­ni­nio „skys­ti­mu“, gar­džia­vo­si bly­nais.

Dak­ta­rai „gy­dė“ vi­sus nuo per­si­val­gy­mo, o „či­go­nės“ ban­dė įpirš­ti sa­vo pre­kes. Ren­gi­nio pa­bai­go­je Gil­ti­nė su Bu­de­liu per­skai­tė nuo­spren­dį Mo­rei – ši bu­vo su­de­gin­ta ant lau­žo.

„Pak­ruo­jo kraš­to“ inf.

Lin­ku­vos kul­tū­ros cent­ro ar­chy­vo nuo­tr.

MO­RĖ: Ant lau­žo su­de­gin­ta Mo­rė su vi­so­mis blo­gy­bė­mis.

PER­SI­REN­GĖ­LIAI: Žie­mą iš kie­mo va­rė įvai­riais per­so­na­žais vir­tę ir vai­kai, ir suau­gu­sie­ji.

Ni­jo­lės GU­ŽE­VI­ČIE­NĖS nuo­tr.

RA­GA­NA: Per Už­ga­vė­nes au­ten­tiš­kiau­sia ra­ga­na ūde­kie­čiai ti­tu­la­vo Vil­mą Bud­rie­nę.

Re­na­tos ŽIE­DIE­NĖS nuo­tr.

VAR­ŽY­TU­VĖS: Lin­ku­vos so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro gy­ven­to­jai kar­tu su mies­te­lė­nais var­žė­si vir­vės trau­ki­mo rung­ty­je.