Ukrainiečiai stovyklautojai lankėsi Savivaldybėje

Ukrainiečiai stovyklautojai lankėsi Savivaldybėje

Ukrainiečiai stovyklautojai lankėsi Savivaldybėje

Karo pabėgėlių šeimų vaikams ir juos lydintiems suaugusiesiems iš Ukrainos stovykla Akmenės rajone įsimintina turininga programa. Stovyklautojus priėmė ir rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

Vytautas RUŠKYS

vytautas@skrastas.lt

„Nesėdėti sudėtomis rankomis“

Stovyklos iniciatorius, Akmenės rajono tarybos narys Andrius Almanis sakė, kad viskas prasidėjo nuo Maidano įvykių 2013-aisiais. Tuomet jis socialiniame tinkle subūrė Ukrainą palaikančių bendraminčių.

Tuomet užsimezgusios naujos pažintys, iki šiol palaikomi ryšiai Ukrainoje.

„Veikla reikalinga mums patiems, kad nesijaustume sėdį rankas sudėję, kai bloga situacija Ukrainoje“, – sakė V. Almanis.

Todėl jis į šią šalį vežė labdaros Ukrainos kariuomenei.

Prieš kelias savaites politikas inicijavo, kad Akmenės rajono savivaldybė finansuotų išlaikymą pabėgėliams stovykloje „Balsiai“.

Dešimčiai vaikų ir dviem juos lydintiems suaugusiesiems iš rajono biudžeto skirta 4,5 tūkstančio eurų lėktuvo bilietams, sumokėti už transporto paslaugas Lietuvoje, stovyklavimo išlaidoms padengti.

Vaikams organizuojami žaidimai, sporto varžybos, atrakcijos.

„Tokias stovyklas yra pajėgios finansuoti visos šalies savivaldybės – kai Akmenėje parodėme pavyzdį“, – mano A. Almanis.

Vaikus lydinčios moterys iki karo dirbo. Julija privačiai teikė psichologės paslaugas, Olga dirbo teisme. Tarp stovyklaujančiųjų yra vienos iš jų dukra, kitos – du sūnūs.

Jos paaiškino, kodėl turi slėpti pavardes:

„Mes esame sąrašuose tų, kurie galėtų grįžti į Donecką, bet gali būti, kad iš ten nebeišleistų.“

Prasidėjus karui baisiausia buvo dėl vaikų, sutuoktinių ir kitų artimųjų.

„Panika atsitraukė, bet kiti sunkumai lydi metus – tad atrodo, prie bet ko priprantu, – sakė Julija. – Ištvėriau kančią, nes artimieji palaikė, vis kas nors priglaudžia.“

Išsivežė, kas tilpo lagaminuose.

„Mūsų šeimos namus prižiūri ten likę gyventi artimieji – bet nežinome, ar ilgai, tad viduje esame susitaikę, kad esame praradę“, – sakė Julija.

Meras V. Mitrofanovas teigė, kad šios šalies karo pabėgėliams Lietuvoje derėtų sudaryti sąlygas ne vien stovyklauti, bet ir apsigyventi.

Apibūdindamas pokyčius Lietuvoje, meras sakė, kad šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų yra emigravę, todėl yra likę laisvų darbo vietų. Tad siekiant išspręsti šią problemą, reikėtų pasinaudoti situacija Ukrainoje.

„Todėl pirmiausia turėtume padėti ne karo pabėgėliams iš Afrikos valstybių, o iš Ukrainos, – sakė V. Mitrofanovas. – Juk šios valstybės žmonės, mūsų tautiečiams artimesni pagal mentalitetą, religiją.“

Bet, mero nuomone, tam, kad iš Ukrainos būtų persikeliama į Lietuvą, reikėtų keisti įstatymus.

„Jiems galėtume suteikti leidimus nuolat gyventi mūsų šalyje nors penkeriems metams, nes tada būtų įmanoma suteikti socialines garantijas, išspręsti įsidarbinimo problemas, – svarstė V. Mitrofanovas. – Per tą laiką atvykėlis apsispręstų, ar likti naujoje vietoje ar grįžti namo tuo atveju, jei ten situacija pasikeistų“.

Autoriaus nuotr.

VAIKAI: Priėmime pas Akmenės rajono merą Vitalijų Mitrofanovą Ukrainos karo pabėgėlių šeimų vaikai klausėsi suaugusiųjų žmonių pokalbio.

RYŠYS: Stovyklos iniciatorius Akmenės rajono tarybos narys Andrius Almanis (viduryje) palaiko ryšius su Sergejumi (dešinėje), pastaruoju metu gyvenančiu Naujojoje Akmenėje, kurio dukra yra tarp stovyklaujančiųjų Balsiuose.