Naujausios
Ūkininkė randa laiko ir visuomeninei veiklai, ir namams
Jadvyga Vasiutinienė, gyvenanti ir ūkininkaujanti Laugalyje, randa laiko ir visuomeninei veiklai, ir namų, aplinkos gražinimui.
Darbšti, veikli, grožį mylinti moteris, padedama vyro, laiko 26 galvijų bandą, valdo beveik tris dešimtis hektarų žemės.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
„Mažiukai“ ir vargingi ūkininkai
Laugališkė Jadvyga Vasiutinienė, su pagal išgales padedančiu ūkininkauti vyru valdanti beveik tris dešimtis hektarų žemės, laikanti 26 galvijų bandą, savo šeimą vadina „mažiukais“ ir vargingais ūkininkais.
Ūkį šeima užregistravo 1996 metais. „Pradėjome nuo nulio, nebuvo iš ko paveldėti ar gauti. Po truputį pirkome žemės, dabar nuosavos turime 22 hektarus. Tik bėda, kad žemė net dvylikoje gabalėlių. Pernai dar miško porą hektarų pasodinome šernų pamėgtoje vietoje“, – pasakojo ūkininkė Jadvyga Vasiutinienė.
Pagrindinės Vasiutinų šeimos pajamos – iš pieninių karvių, kurių šiuo metų turi devynias. Septynias, moters žodžiais tariant, neapsikentusi elgetiškų pieno supirkimo kainų, jau pardavė, nors ir skaudančia širdimi. Naudos iš pieno nebėra, o karves prižiūrėti vis viena reikia. Ir išlaidų nemažai. Iki ganyklos Bajoraičiuose – keturi kilometrai. Karvėmis rūpinasi pati šeimininkė.
„Dar laikome galvijų prieauglį. Liūdniausia, kad ir prieauglio kainos kritusios. Kiek girdėjau, už gyvo svorio buliuką supirkėjai vos eurą besiūlo“, – apgailestavo ūkininkė.
Jadvyga Vasiutinienė sakė, jog toks elgesys su gyvulių augintojais, pieninių karvių turėtojais apskritai atima norą ūkininkauti. Bet dažnai kaimo žmogui nėra iš ko rinktis. Taip ir vargsta.
J. Vasiutinienė beveik neabejoja, kad karvių Lietuvoje greitai sumažės. Nors lietuviai vargo nebijo, yra darbštūs, myli žemę ir gyvulius, pasak ūkininkės, pusvelčiui ir jie nebedirbs. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Moteris pasakojo, jog Lioliuose ūkininkaujanti jos pažįstama pardavė visą bandą – apie 60 melžiamų karvių iškeliavo į Lenkiją.
„Kartais ir aš pasvarstau apie galimybę karvių atsisakyti, bet kol kas dar palikau keletą. Laukiu geresnių laikų, nors, jei atvirai, nelabai tikiuosi sulaukti“, – sakė ūkininkė.
J. Vasiutinienė yra pasinaudojusi Europos parama, įsigijusi traktorių, vyniotuvą, ritininį presą. Nedideliam ūkiui parama – nemenka paspirtis. Tačiau gali taip atsitikti, kad technikos ir padargų ateityje nebeprireiks.
Dešimtmetis nuosavuose namuose
J. Vasiutinienė su vyru nuosavame name Laugalyje gyvena dešimtmetį. Anksčiau jų namai buvo gyvenvietės keturbutyje.
„Nusipirkome namą, vėliau apmūrijome, pristatėme priestatą, po truputį tvarkome aplinką. Reikėjo jums pamatyti, kaip čia viskas iki mūsų atrodė. Teko nesuskaičiuojamą galybę priekabų žemių prisivežti, lyginti kiemą, užsėti veją ir panašiai“, – sakė Jadvyga Vasiutinienė.
Nemažus sodybos plotus dailiai nupjauna pati šeimininkė. Dukros jau sukūrusios savo gyvenimus. Viena – Kaune, kita – užsienyje, Anglijoje. Kaunietė kas antrą penktadienį į tėvų namus parvažiuoja ne tik apsilankyti, bet ir padėti ūkio darbuose. Bet vis viena didžioji darbų dalis, atsakomybė tenka poniai Jadvygai.
Laugališkė labai myli ir gėles, bene labiausiai – rožes, daug augina įvairių augalų. Šeimininkės ir svečių akis gėlės šiemet džiugina žiedais. Pavyzdingai tvarkoma sodyba – daugiausia Jadvygos Vasiutinienės rūpestis.
Ūkininkė spėja ne tik ūkį ir namus prižiūrėti. Moteris yra Laugalio kaimo bendruomenės pirmininkė, seniūnaitė.
Autorės nuotr.
ROŽĖS: Ūkininkė Jadvyga Vasiutinienė myli gėles, ypač – rožes. Šeimininkės ir svečių akis šiemet džiugina šių gėlių žiedai.
APLINKA: J. Vasiutinienės sodyba – pavyzdingai tvarkoma.