Naujausios
Ūkininkai dirba tiek, kiek pajėgia patys
Irena ir Rimas Abromavičiai iš Užvenčio seniūnijos Pabutkalnio kaimo šių metų „Metų ūkio“ konkurse užėmė antrąją vietą.
Darbštūs žmonės, laikantys dviejų dešimčių melžiamų karvių bandą, turintys apie 60 hektarų žemės, gražiai tvarkosi ir ūkyje, ir sodyboje.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Pelningas gali būti ir nedidelis ūkis
„Metų ūkio“ konkurso prizininkai Irena ir Rimas Abromavičiai nuo kaimo ir kaimiškų darbų niekuomet nebuvo pabėgę. Daugelį metų padėjo dirbti žemę, auginti gyvulius tėvams, o savarankiškai ūkininkauja nuo 2012 metų.
Ūkininkai valdo apie 60 hektarų žemės, laiko dvi dešimtis melžiamų karvių, prieauglio. Bandą užsiaugino iš 13 karvių. Yra laikę ir 27 karves, bet susimažino iki dvidešimties.
„Mūsų karvės duoda daug pieno. Tik pieno supirkimo kainos – nedidelės, nesiekia nė 20 euro centų. Kenčiame, gal ateityje sulauksime geresnių dienų, gal ir pienininkų padangė nušvis“, – apgailestavo ir vylėsi I. ir R. Abromavičiai.
Ūkininkai įsitikinę, jog ir nedidelis gyvulių ūkis, panašus į jų, gali būti pelningas. Tačiau reikia tinkamai gyvulius prižiūrėti, netingėti. Abromavičiai labai rūpinasi ne tik ganyklomis, ruošia tinkamą pašarą žiemai. Per karščius ūkininkai stengiasi karvutėms aptverti tokį ganyklos plotą, kuriame gyvuliai galėtų rasti pavėsį: su medžiais, miško gabalėliu.
Rūpesčių ūkininkams kelia ir ganyklas, pievas knisantys šernai. Kenkia ir bebrai, siautėjantys neseniai pasodintame miške.
Nors ūkininkų žemė išsitęsusi per Užvenčio ir Kražių seniūnijas, ūkininkaujant tai nesudaro problemų. „Iš vieno „rubežiaus“ vienoje seniūnijoje, kanalą kirtę, į kitą kitoje seniūnijoje pereiname“, – sakė I. ir R. Abromavičiai.
Ūkininkai džiaugėsi nesantys niekam skolingi, nesinaudoja ir europine parama. Kai išsiardė kolūkiai, bendrovės, Abromavičiai gavo technikos. Vėliau taupė ir už savus pinigus nusipirko naują traktorių.
Ūkininkai turėjo įvairiausių minčių: galbūt – ir paramomis pasinaudoti, ir bandą didinti? Tačiau galiausiai nusprendė dirbti tiek, kad patiems nebūtų per sunku. Patys melžia karves, prižiūri gyvulius. Jei reikia išvykti, turi patikimą žmogų, galintį išleisti.
Į gyvenimą kabinosi visais būdais
Irena ir Rimas Abromavičiai visaip bandė kabintis į gyvenimą.
Augino nemažai cukrinių runkelių, burokėlių, bulvių. Į Šiaulių turgų vienu metu ūkininkai bulves veždavo mašinomis, o išprekiaudavo per gerą valandą.
Kitais metais sekėsi prekiauti burokėliais, todėl pavasarį jų pasėjo dar daugiau – nuo 60 arų iki hektaro. Bet žemė, matyt, buvo per riebi, burokėliai peraugo. Teko supilti į daržovių saugyklą, o pavasarį – paprasčiausiai išversti į griovį.
Rimas Abromavičius išbandė ir keletą valdiškų darbų, bet dabar tik ūkininkauja.
Rūpinasi ir aplinka
Ūkininkai, gražiai prižiūrintys ne tik savo ūkį, bet ir sodybą, labai savikritiški.
„Kokia čia tvarka, greičiau „bardakas“, tik pradėjome namų renovaciją. Dar reikia daug laiko, kad nebūtų gėda žmogui į mūsų kiemą koją įkėlus. Per vieną dieną rimti darbai nepadaromi“, – sakė Irena Abromavičienė.
Daugiausia moters rūpesčiu su didele meile prižiūrima aplinka, auga daugybė gėlių.
Ūkininkai gyvena Irenos Abromavičienės senelių sodyboje, kartu su tėvais.
Autorės nuotr.
ŪKIS: Ūkininkai Irena ir Rimas Abromavičiai įsitikinę, jog ir nedidelis gyvulių ūkis gali duoti nemažą pelną. Reikia tik tinkamai gyvulius prižiūrėti.
SODYBA: Darbštūs, tvarkingi ūkininkai gražiai prižiūri ir savo sodybą.