Tytuvėnus atranda ir Velsas

Ty­tu­vė­nus at­ran­da ir Vel­sas

Eu­ro­pos per­lu lai­ko­mas Ty­tu­vė­nų ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­no ir baž­ny­čios ar­chi­tek­tū­ri­nis an­samb­lis. Vie­nuo­lio ce­lė su se­na me­di­ne lo­va, ant ku­rios pa­dė­tas tik­ras vie­nuo­lio abi­tas. Kris­taus kan­čios kop­ly­čia, ku­rios laip­tais ko­pia­ma ke­liais. Li­tur­gi­nių rū­bų eks­po­zi­ci­ja. Po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus kop­ly­tė­lė. Tai tik da­lis įdo­my­bių, ku­rios pi­lig­ri­mus trau­kia į Ty­tu­vė­nus. Bū­na šeš­ta­die­nių, kai čia ap­si­lan­ko po še­šias eks­kur­si­jas. Praė­ju­sią va­sa­rą at­vy­ko žmo­nių ir iš Vel­so.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Il­ga va­sa­ra – dau­giau eks­kur­si­jų

Po­pie­tė Ty­tu­vė­nų pi­lig­ri­mų cent­re. Iš sa­lės sklin­da vy­rų kle­ge­sys. Ty­tu­vė­nų kle­bo­nas Ri­man­tas Ža­roms­kis čia prii­ma ko­le­gas ku­ni­gus iš ki­tų pa­ra­pi­jų. Nu­si­pirk­ti su­ve­ny­rų už­su­ka ne­di­de­lis bū­re­lis eks­kur­san­tų. Lauk­da­ma Pi­lig­ri­mų cent­ro gi­dės pri­sė­du prie dvi­vie­čio sta­le­lio. To­kių sta­le­lių vi­sa ei­lė. Pa­to­gi vie­ta po­kal­biams. Kar­tais į Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ly­no erd­ves už­su­ka pa­si­kal­bė­ti ir iš­ger­ti puo­de­lio ka­vos pa­tys ty­tu­vė­niš­kiai. Po san­tuo­kos baž­ny­čio­je jau­nie­ji su ves­tu­vi­nin­kais atei­na pa­si­vai­šin­ti. Pa­tin­ka se­no­jo vie­nuo­ly­no au­ra. Sma­gu pa­bū­ti ypa­tin­go­je erd­vė­je.

Kar­tais į vie­nuo­ly­ną už­su­kę vie­tos gy­ven­to­jai pa­pa­sa­ko­ja ką nors įdo­maus, ko apie vie­nuo­ly­ną ne­ži­no jau­nas Ty­tu­vė­nų pi­lig­ri­mų cent­ro ko­lek­ty­vas. Pa­vyz­džiui, kad ša­lia vie­nuo­ly­no esan­tį van­dens tel­ki­nį gy­ven­to­jai bu­vo iš­si­da­li­nę ga­ba­liu­kais, ir kiek­vie­nas sa­vo te­ri­to­ri­jo­je že­berk­lais gau­dy­da­vo ly­de­kas.

Gi­dė Rū­ta Kren­cie­nė iš­girs­tas is­to­ri­jas bū­ti­nai pa­nau­do­ja ve­džio­da­ma po baž­ny­čios ir vie­nuo­ly­no an­samb­lį eks­kur­si­jas. O jų čia ne­trūks­ta. Ypač daug pi­lig­ri­mų ir eks­kur­si­jų bu­vo šią va­sa­rą. Ke­liau­ti ska­ti­no ge­ri orai. O Pi­lig­ri­mų cent­ras sa­vait­ga­liais sa­vo dar­bo lai­ką pail­gi­no iki 20 va­lan­dos.

Kar­tais šeš­ta­die­niais ten­ka priim­ti po še­šias eks­kur­si­jas. Praė­ju­sią va­sa­rą at­vy­ko sve­čių iš Vel­so. Apie Ty­tu­vė­nus jie su­ži­no­jo sa­vo ša­ly­je.

Pi­lig­ri­mų cent­ro di­rek­to­rė As­ta Ki­zie­nė sa­ko, jog kar­tais Ty­tu­vė­nų ži­no­mu­mui pa­si­tar­nau­ja ir liūd­na gais­ro is­to­ri­ja. Už­si­sa­ky­da­mi eks­kur­si­ją žmo­nės kar­tais klau­sia: „Ar čia, kur de­gė?“

Iš to­liau at­vy­kę tu­ris­tai, no­rė­da­mi il­giau pa­bū­ti Ty­tu­vė­nuo­se, kar­tais ap­si­sto­ja vie­nuo­ly­no pi­lig­ri­mų na­muo­se. „Čia ne vieš­bu­tis. Nė­ra di­de­lio kom­for­to. Bet kam­ba­riuo­se yra lo­vos, pa­ta­ly­nė, aukš­te – du­šas ir tua­le­tas, vir­tu­vė­lė“, – pa­sa­ko­ja A. Ki­zie­nė.

Šven­tų­jų pa­veiks­lai iš iš­kraus­to­mų so­dy­bų

Ty­tu­vė­niš­kė R. Kren­cie­nė gi­dės pro­fe­si­ją įgi­jo bend­ruo­me­nės or­ga­ni­zuo­tuo­se kur­suo­se. Juos bai­gė ke­le­tas mo­ky­to­jų ir ki­tų mies­to in­te­li­gen­tų. Po kur­sų mo­te­ris dar il­gai gi­li­no­si į Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ly­no ir baž­ny­čios is­to­ri­ją.

Už­su­ka­me į ke­le­tą vie­nuo­lių ce­lių. Vie­no­je jų vie­nuo­lių bui­tį at­spin­din­tis vaiz­das. Me­di­nė lo­va, ku­rią pa­do­va­no­jo vie­nuo­lė. Ant jos pa­dė­tas ki­to vie­nuo­lio pa­do­va­no­tas abe­tas. Ty­tu­vė­nų se­niū­no pa­do­va­no­tas sta­las te­kin­to­mis ko­jo­mis.

„Čia daug do­va­no­tų eks­po­na­tų, – pa­sa­ko­ja gi­dė. – Pa­vyz­džiui, li­tur­gi­nių rū­bų eks­po­zi­ci­jo­je – au­ten­tiš­ki, ku­ni­gų dė­vė­ti dra­bu­žiai. Kai ku­rie jau su­dė­vė­ti, bet su­tvar­ky­ti, sua­dy­ti. Kai ku­rie ati­duo­ti apy­nau­jai, nes išė­ję iš ma­dos, nea­ti­tin­ka rei­ka­la­vi­mų. Bet jie au­ten­tiš­ki.“

Il­ga­me vie­nuo­ly­no ko­ri­do­riu­je ant pa­lan­gių iš­dė­lio­ti šven­tų­jų pa­veiks­lai. Jie su­vež­ti iš iš­kraus­to­mų so­dy­bų. Žmo­nėms at­ro­do švent­va­giš­ka juos mes­ti į są­var­ty­ną. Ieš­ko, kur ga­lė­tų ati­duo­ti. Po­ra pa­veiks­lų at­vež­ta net iš Ame­ri­kos.

Po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II kop­ly­tė­lė­je – len­kų do­va­no­tas po­pie­žiaus po­rtre­tas.

Kai ku­rios skulp­tū­ros ir pa­veiks­lai at­neš­ti iš baž­ny­čios.

Prieš ke­lerius me­tus čia vei­ku­sio sak­ra­li­nio mu­zie­jaus pa­tal­po­je pa­dė­tas tik al­bu­mas su čia bu­vu­sių eks­po­na­tų nuo­trau­ko­mis. Sten­de po stik­lu tik eks­po­na­tų li­ku­čiai. Dau­ge­lis ap­de­gę, išim­ti iš pe­le­nų, nu­va­ly­ti, ta­čiau pra­ra­dę pir­mykš­tę for­mą. Ša­lia jų – nuo­trau­kos, by­lo­jan­čios, kaip eks­po­na­tas at­ro­dė ne­pa­lies­tas ug­nies.

Nors sak­ra­li­nio mu­zie­jaus ne­be­li­ko, vie­tos ir už­sie­nio pi­lig­ri­mams Ty­tu­vė­nuo­se dar yra ką pa­ma­ty­ti. Ber­nar­di­nų an­samb­lis yra vie­nas įdo­miau­sių ir di­džiau­sių sep­ty­nio­lik­to­jo-aš­tuo­nio­lik­to­jo am­žiaus sak­ra­li­nės ar­chi­tek­tū­ros komp­lek­sų. Šven­to­riaus tvo­ros ar­ka­do­se įkom­po­nuo­tos Kry­žiaus ke­lio sto­tys su iš­li­ku­siais fres­kų frag­men­tais bei Kris­taus laip­tų kop­ly­čia, į ku­rią mal­di­nin­kai ko­pia ke­liais. Iš­li­ku­sios au­ten­tiš­kos vie­nuo­lių cho­ro, ku­rį puo­šia Pet­ro Ro­ze­li­no neo­ba­ro­ki­nės sti­lis­ti­kos pa­veiks­las „Šv Pran­ciš­kaus išaukš­ti­ni­mas“, ir zak­ris­ti­jos pa­tal­pos. Dar vei­kia 1789 me­tais pa­sta­ty­ti var­go­nai. Vie­no­je ce­lių eks­po­nuo­ja­mas kon­tū­ri­nis pa­veiks­las „Jė­zaus nuė­mi­mas nuo kry­žiaus“.

Baž­ny­čia gar­sė­ja ar­chi­tek­tū­ros ir ta­py­bos me­no ver­ty­bė­mis. Be puoš­naus Di­džio­jo al­to­riaus baž­ny­čio­je yra Šv. Pran­ciš­kaus Asy­žie­čio, Šv. Onos, Jė­zaus Na­za­rie­čio, Lo­re­to Die­vo Mo­ti­nos, Šv. Bar­bo­ros, Šv. An­ta­no, Tri­jų Ka­ra­lių, Jė­zaus Gi­mi­mo al­to­riai.

Prieš ke­le­tą me­tų res­tau­ruo­tas sep­ty­nio­lik­ta­ja­me am­žiu­je ne­ži­no­mo Lie­tu­vos dai­li­nin­ko ta­py­tas Die­vo Mo­ti­nos pa­veiks­las. Me­no ži­no­vus do­mi­na ir dau­gy­bė ki­tų, baž­ny­čią puo­šian­čių dai­lės kū­ri­nių.

Au­to­rės nuo­tr.

Kris­tus ka­pe. Sep­ty­nio­lik­ta­ja­me am­žiu­je su­kur­ta ne­ži­no­mo au­to­riaus skulp­tū­ra eks­po­nuo­ja­ma vie­no­je ce­lių.

Ty­tu­vė­nų pi­lig­ri­mų cent­ro gi­dė Rū­ta Kren­cie­nė pi­lig­ri­mams apie va­lan­dą ro­do Ty­tu­vė­nų ber­nar­di­nų baž­ny­čios ir vie­nuo­ly­no an­samb­lio ver­ty­bes.

Vie­nuo­lio ce­lė.

Vie­nuo­ly­ne eks­po­nuo­ja­mą Bet­lie­jų do­va­no­jo rė­mė­jai, nu­pirk­da­mi po ke­lias skulp­tū­rė­les.

Tai, kas li­ko iš sak­ra­li­nio mu­zie­jaus po gais­ro.

Au­ten­tiš­kų, kaž­ka­da ne­šio­tų li­tur­gi­nių rū­bų eks­po­zi­jos frag­men­tai.

Po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus ant­ro­jo kop­ly­čio­je.