
Naujausios
Tytuvėnų kultūros centro užkeikimas
Jau keli dešimtmečiai kalbama, jog Tytuvėnams reikalingas kultūros centras. Bet nei sovietiniais laikais sekėsi jį pastatyti, nei atgavus nepriklausomybę. Kultūra glaudžiasi mediniame avarinės būklės pastate, priklausančiame bažnyčiai. Kai atvažiuoja koncertuoti koks trankesnis kolektyvas, kultūros centro direktorė bijo, kad neįlūžtų grindys ar neužgriūtų lubos.
Jau buvo sušvitusi viltis, kad ši rajono valdžia pastatys naują kultūros centrą. Bet ir vėl atsirado kliūčių. Vieta, kurioje ruoštasi statyti, priklauso Tytuvėnų regioninio parko urbanistiniam draustiniui, o bibliotekos pastatas, kurį nugriovus, rengtasi statyti kultūros centrą, pasirodo, kultūros paveldo objektas. Taigi, užkeikimas kartojasi.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Griauti ir rekonstruoti
Apie naują kultūros centrą tytuvėniškiai svajoja jau keli dešimtmečiai. Kultūros rūmus ketinta pastatyti tarybiniais laikais. Tačiau puikūs rūmai atsirado ne Tytuvėnuose, o Pagryžuvyje.
Atkūrus Nepriklausomybę, beveik visos valdžios per rinkimus rinko balsus jodamos ant Tytuvėnų kultūros centro arkliuko. Tytuvėniškiams vis įsižiebdavo viltis ir vėl užgesdavo.
Kultūros centrą ketinta statyti Pievų gatvėje, atokiau nuo miestelio, kur yra turgavietė. Bet suabejota, kad nuošali vieta netinka tokiai įstaigai.
Vos pradėjusi kadenciją, šiandieninė rajono valdžia pasirūpino, kad būtų parengta galimybių studija, kur geriausia Tytuvėnuose statyti kultūros centrą. Kadangi tokių didelių lėšų savivaldybės biudžete niekuomet neatsiras, nuspręsta pasinaudoti Europos parama. Tačiau naujai statybai Europa nedalija pinigų. Duoda tik rekonstrukcijai.
Todėl prieš keletą metų parengtoje galimybių studijoje surasta išeitis – panaudoti du miesto centre, prieš Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį, Šiluvos gatvėje, esančius pašto ir bibliotekos pastatus bei šalia esantį laisvą sklypą ir, išplėtus bei rekonstravus turimus pastatus, sukurti patogų ir erdvų kultūros centrą.
Biblioteka – kultūros paveldo objektas
Projektiniuose pasiūlymuose biblioteką norėta nugriauti, vietoj jos pastatyti naują pastatą ir sujungti su rekonstruotu paštu.
Tačiau paaiškėjo, jog medinio, suvargusio, 1920 metais statyto bibliotekos pastato griauti negalima. Jis – kultūros paveldo objektas.
Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas pasakoja, jog jis ir Savivaldybės atstovai važiavo į sostinę derėtis dėl galimybių tęsti pradėtą projektą. Deja, specialistai tikinę, jog bibliotekos pastatas yra kultūros paveldo vertybė.
Vardinti argumentai, kad po šiferiu ant stogo dar yra gontų, kad vertingos medinės grindys ir langai, kad iš sostinės atvažiavęs koks nors klerkas neras savo buvusios mokyklos ir labai nusivils.
Kelmiškiai paprašė, kad sostinės valdininkai išklausytų pačių tytuvėniškių nuomonės. Sausio pabaigoje įvyko toks susitikimas. Prisirinko sausakimša kultūros centro salė žmonių.
Jie išsakė savo nuomonę, tačiau svečiai davę suprasti, kad vietos gyventojai nieko nenutuokia apie kultūros paveldą. Atgal į sostinę išvyko nedavę galutinio atsakymo.
Praėjusį antradienį seniūnas, Savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė ir paveldosaugos specialistas Vilmantas Kizis vėl važiavo į Vilnių. Kultūros paveldo departamente vyko Kultūros paveldo vertinimo Tarybos posėdis. Jame kelmiškiai sužinojo galutinį verdiktą, jog senojo bibliotekos pastato griauti nebus galima. Jis pripažintas kultūros vertybe.
Nusivylimas ir naujos viltys
Be to, vieta priešais vienuolyno ir bažnyčios ansamblį patenka į Tytuvėnų regioninio parko urbanistinį draustinį. Tad dar labiau griežtėja apribojimai vykdant čia statybas. „Vėl iš naujo skelbti viešuosius pirkimus, pirkti projektavimo darbus, laukti, kol projektas bus parengtas, viskas „ant abejo“, o Europos pinigai gali ir nelaukti“,– neslepia nusivylimo seniūnas.
Kelmės rajono Savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė nenori nuleisti rankų. Investicinis projektas dėl ES paramos jau pateiktas ir patvirtintas kaip tinkamas. Reikia pasinaudoti Europos lėšomis. Vėliau gali ir nebūti tokių galimybių.
Direktorė tvirtina, jog projektiniuose pasiūlymuose buvo du variantai. griauti arba biblioteką, arba senuosius kultūros namus ir dalį pašto. „Dabar bibliotekai atliksime einamąjį remontą. Bandysime tartis su Vyskupija, kad mums perleistų kultūros namų pastatą. Jį nugriausime. O paštą rekonstruosime ir sujungsime su atnaujinta biblioteka.
Iš naujo pirksime projektavimo darbus. Per Centrinę pirkimų organizaciją tai padaryti įmanoma per penkias dienas, dar apie 90 dienų reikės projekto parengimui. Kultūros namai turėtų būti baigti 2020 metais. Taigi, dar yra šansų suspėti“, – turi vilties I. Sirusienė.
Problema – projekte
Kultūros vertybių departamento Šiaulių skyriaus vedėjas Rytis Budrys „Šiaulių kraštui“ pasakojo, jog prieš trejus metus į departamentą buvo atvykusi kelmiškių delegacija su tuometiniu vicemeru I. Šimkumi priešakyje. Jie klausė, kaip departamentas žiūrėtų, jeigu Tytuvėnuose būtų pastatytas Kultūros centras.
Kelmiškiams pasakyta, jog vieta patenka į bažnyčios ir vienuolyno vizualinės apsaugos zoną. Statyti įmanoma, tačiau reikia tokio projekto, kad pastatas derėtų prie bažnyčios ir vienuolyno architektūrinio ansamblio, kad jo neužgožtų. Buvo aptartas variantas rištis prie senosios mokyklos, dabar bibliotekos pastato, o paštą – griauti. Reikėtų išlaikyti tik medinio bibliotekos pastato išorinį vaizdą, viduje galima tvarkytis kaip nori, rengti ką nori. Tik nekeisti tūrių.
Tačiau praėjusių metų rugsėjo mėnesį kelmiškiai į departamentą atvažiavę paprašyti leidimo statybai ir atsivežę projektinius pasiūlymus.
„Pamatėme visiškai atvirkštinį variantą negu buvo sutarta. Tokį poelgį vertinome taip lyg mus norėta pervažiuoti traukiniu, – „Šiaulių kraštui“ sakė R. Budrys. – Žmonės sukiršinti. O problema juk ne kultūros centro statyboje ir ne tame mediniame bibliotekos pastate, o projekte.
Tas senas pastatas – tik antrinis produktas. Yra ekspertai, kurie pagal tam tikrus kriterijus nustato, kas yra kultūros paveldo vertybė. Paveldas nepriklauso nuo mero politinių įsitikinimų. Tytuvėnai nėra eilinis miestelis. Į jį sudėta labai daug valstybės lėšų.“
R. Budrio nuomone, vienintelė galimybė norint statyti kultūros centrą miestelio centre, išsaugoti senąjį bibliotekos pastatą, jį rekonstruoti iš išorės, o viduje įrengti salę. Vietos šiame pastate, R. Budrio nuomone, pakankamai. Kitas variantas – kultūros centro statybai parinkti kitą vietą.
Tytuvėniškiai įskaudinti
Tytuvėnų kultūros centro direktorė Alma Šlivinskienė sako, jog kultūros centro statyba Tytuvėnuose tarsi užkeikta – atsiranda viltis ir vėl nužudoma. Tai tęsiasi jau keli dešimtmečiai, nuo sovietinių laikų. Kultūros centro patalpos priklauso bažnyčiai. Pastatas senas, avarinės būklės.
„Pakviečiam kolektyvą pakoncertuoti ir drebame – kad scena neatlaikys, – pasakoja A. Šlivinskienė. – Kaimo bendruomenės dabar turi gražesnes sales. Tytuvėniškius įžeidė valdininkų iš sostinės svarstymas, jog jie čia atėjo valdžios suvaryti. Kad pučia į vieną ragą. Nesuvarysi dabar žmonių. Jeigu jiems patiems nerūpės problema, tai ir neis. Gal sostinės valdininkai nelabai įsivaizduoja, kaip tokiuose miesteliuose reikalingi kultūros namai. Žmonės čia bendrauja, praleidžia laisvalaikį. Repeticijų salė nuo popietės kiekvieną minutę užimta. Reikia daugiau patalpų. Kultūros namai – tai ne vien direktorės kabinetas.“
„Pasijutau pažemintas, – redakcijai sakė susitikime su paveldo saugotojais dalyvavęs tytuvėniškis agroserviso kooperatyvo „Kuršių kraštas“ valdybos pirmininkas ir reikalų vedėjas Vytautas Šimkūnas. – Norėjome nuoširdaus, atviro pokalbio, o išgirdome, jog esame nuteikti, suorganizuoti. Mes visi už paveldo išsaugojimą. Bet ar šis buvusios mokyklos pastatas, statytas 1920 metais, tikrai toks vertingas? Jeigu toje vietoje nieko nepastatys, taip ir liks šalia pagrindinės gatvės stovėti apskuręs paštas, suvargusi biblioteka ir senasis medinis kultūros centras aikštės gilumoje.“
Projektą pasukti kitaip
Tytuvėniškė pedagogė Bronislava Buchienė sako taip pat netikėjusi, jog paveldas gali tapti pagaliu į ratus.
„Keturiasdešimt metų gyvenu Tytuvėnuose. Vis žadama ir žadama pastatyti kultūros centrą. O jo kaip nėra, taip nėra. Apsileidimas! Gal tie specialistai iš Vilniaus kaip savo srities specialistai ir teisūs? Bet sausakimša salė ir pilna rūbinė susirinkusių tytuvėniškių apeliavo į žmogiškumą. O vilniečiai atvažiavo tarsi iš anksto nusiteikę, mūsų nesiklausė. Jeigu nebus pastatytas kultūros centras, Tytuvėnai neteks daugiau negu nugriaunant bibliotekos pastatą. Antra vertus, gal ir rajono valdžia galėtų persigalvoti ir projektą pasukti kitaip, kaip nori paveldosaugininkai.“
Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys patvirtino, jog vieta, kurioje ruošiamasi statyti kultūros centrą, patenka į Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio vizualinės apsaugos zoną. Tačiau dabartinėje situacijoje tai pati geriausia išeitis. Būtų sutvarkyti miestelio centro vaizdą gadinantys namai vaiduokliai. Reikėtų šiek tiek pakoreguoti projektą, panaudoti bibliotekos pastatą, o pašto dalį nugriauti ir pagaliau būtų galima įgyvendinti visų tytuvėniškių svajonę.
Autorės nuotr.
Šis senas bibliotekos pastatas pripažintas kultūros vertybe.
Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė tvirtino vyksianti į Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyrių derinti naujas Tytuvėnų kultūros centro statybos sąlygas.
Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas turi vilties, jog dar pavyks pastatyti Tytuvėnų kultūros centrą.
Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys sako, jog idėja statyti kultūros centrą miestelio centre ir sutvarkyti apšiurusius pastatus – pati išmintingiausia.
Rekonstravus ir sujungus šiuos du senus – mūrinį pašto ir medinį bibliotekos – pastatus Tytuvėnų centre ketinta pasinaudoti Europos parama ir sukurti erdvų bei patogų kultūros centrą.
Naujasis kultūros centras į miestą turi įsikomponuoti taip, kad neužgožtų Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio.
klfo_Tytuvenai_baznycia_RM