Tvarkė istorines vietas

Tvar­kė is­to­ri­nes vie­tas

Šeš­ta­die­nį per vi­suo­ti­nę ak­ci­ją „Da­rom“ ir sek­ma­die­nį Joniškio rajone pri­si­min­tos is­to­ri­nės kul­tū­ros pa­vel­do vie­tos – Dau­no­ra­vos dva­ro te­ri­to­ri­ja bei ma­jo­ro Teo­do­ro Vi­tės šei­mos ka­pa­vie­tė.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Net trys tal­ki­nin­kų gru­pės

Dau­no­ra­vos dvar­vie­tę tvar­kė net trys gru­pės tal­ki­nin­kų. Žiemgalos–Aukštaičių kul­tū­ros drau­gi­jos Jo­niš­kio sky­riaus na­riai rin­ko ša­kas, grėbs­tė la­pus ir šiukš­les Di­džio­sios Dau­no­ra­vos dva­ro so­dy­bo­je. Ten pat plu­šė­jo ir Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jaus at­sto­vai. Nors pa­grin­di­niai dar­bai – ša­bakš­ty­nų pjo­vi­mas, krū­mų ge­nė­ji­mas – bu­vo at­lik­ti praė­ju­siais me­tais, be to, pa­sak Is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jaus di­rek­to­rės Ra­sos Ali­šaus­kie­nės, ma­ty­ti, kad te­ri­to­ri­jai ne­ma­žai dė­me­sio ski­ria Sat­kū­nų se­niū­ni­ja, va­do­vau­ja­ma se­niū­nės Re­gi­nos But­kie­nės, vis dėl­to su­rink­tos ir su­krau­tos ne­men­kos krū­vos at­lie­kų – ši­fe­rio li­ku­čių, iš­mes­tų pa­dan­gų. Daug šiukš­lių pa­lie­ka žve­jai: iš tven­ki­nio iš­trauk­ta dė­žu­čių, dėk­liu­kų, skir­tų ma­sa­lui lai­ky­ti, bu­te­lių, ne­t ba­tų.

Ki­tą­met, pa­sak mu­zie­jaus va­do­vės, gal­vo­ja­ma per­si­kel­ti dirb­ti į Dau­no­ra­vos dva­ro so­dy­bos da­lį ki­to­je ke­lio pu­sė­je.

Sek­ma­die­nį prie Dau­no­ra­vos dva­ro tven­ki­nio, tik ki­to­je jo pa­kran­tė­je, ap­lin­ką tvar­kė jo­niš­kie­čiai Vi­ta­li­jus Ker­šis ir And­rius Rim­kus. Jie pjo­vė žo­lę, nu­purš­kė che­mi­ka­lais au­gan­čius Sos­novs­kio barš­čius, rin­ko ir iš­ve­žė šiukš­les.

Ant ka­pų pa­so­di­no gė­lių

Žiemgalos–Aukštaičių drau­gi­jos Jo­niš­kio sky­riaus na­riai po tal­kos už­su­ko į Nar­tau­čių evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų ka­pi­nai­tes, kur su­tvar­ky­ti Ma­žo­sios Dau­no­ra­vos dva­ro sa­vi­nin­ko, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ka­ri­nin­ko Teo­do­ro Vi­tės (1887–1941) nie­kie­no ne­be­lan­ko­mi šei­mos ka­pai – nu­rink­ti la­pai, pa­grėbs­ty­ta, pa­so­din­ta gė­lių.

Ma­žo­sios Dau­no­ra­vos dva­ro sa­vi­nin­kas T. Vi­tė 1920 me­tais bu­vo mo­bi­li­zuo­tas į Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę, da­ly­va­vo ne­prik­lau­so­my­bės ko­vo­se su len­kais prie Ru­da­mi­nos, Mai­šia­ga­los ir Širvintų–Giedraičių ruo­že, 1923 me­tais ta­po ma­jo­ru. Jis bu­vo ap­do­va­no­tas Vy­čio kry­žiaus 5-ojo laips­nio or­di­nu (1920), Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės me­da­liu (1928). Pa­lai­do­tas Til­žė­je (da­bar – So­viets­kas, Ru­si­ja), bet tos ka­pi­nės su­nai­kin­tos. Jo­niš­kio ra­jo­ne pa­lai­do­ti jo tė­vai.

Si­mo­nos JON­KU­TĖS nuo­tr.

Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jaus bei Žiem­ga­los Aukš­tai­čių drau­gi­jos Jo­niš­kio sky­riaus tal­ki­nin­kai – po tal­kos Dau­no­ra­vos dva­ro so­dy­bo­je.

Dvar­vie­tė­je plu­šė­jo ir pa­vel­do­sau­gi­nin­kė Re­gi­na Lek­nic­kie­nė.

Žiemgalos–Aukštaičių drau­gi­jos Jo­niš­kio sky­riaus nuo­tr.

Žiemgalos–Aukštaičių drau­gi­jos Jo­niš­kio sky­riaus na­riai su­tvar­kė Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ka­ri­nin­ko Teo­do­ro Vi­tės ka­pa­vie­tę.