Trys advento turgūs – vienu metu

Trys advento turgūs – vienu metu

Trys ad­ven­to tur­gūs – vie­nu me­tu

Rad­vi­liš­ky­je ren­gia­mi se­no­vi­niai Ad­ven­to tur­gūs šie­met bu­vo ki­to­kie nei anks­tes­ni. Šie­met rad­vi­liš­kie­čiai vie­nu me­tu ga­lė­jo ap­lan­ky­ti ir šeš­ka­tur­gį, ir skais­ta­tur­gį, ir sal­da­tur­gį.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Su­dė­tin­ges­ni dar­bai – bran­ges­ni

Iki tol reng­ti tris ad­ven­to sa­vait­ga­lius, tra­di­ci­niai ad­ven­to tur­gūs šie­met su­si­bū­rė į krū­vą – Rad­vi­liš­kio kul­tū­ros cent­re ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai pa­kvie­tė da­ly­vau­ti ir mez­gė­jus, ir pa­puo­ša­lų ga­min­to­jus, ir sal­du­my­nų ke­pė­jus.

Iš dau­giau nei pu­sės šim­to už­si­re­gist­ra­vu­sių da­ly­vių dau­giau­sia su­va­žia­vo pa­puo­ša­lų ir ka­lė­di­nių do­va­nų, su­ve­ny­rų ga­min­to­jų. Gra­žia­dar­biai ne­be­su­til­po pir­mo­jo aukš­to fo­jė, to­dėl da­lis jų įsi­kū­rė ir ant­ra­ja­me.

Šie­met ad­ven­ti­nia­me tur­gu­je ma­tė­si ir sen­bu­vių, ir nau­jo­kų. Kai ku­rie iš jų – su ori­gi­na­liais, akiai neįp­ras­tais dir­bi­niais, ku­rių kai­nos pra­si­dė­jo nuo ke­lių eu­rų ir bai­gė­si per­ko­pu­sios 100 eu­rų.

Tarp bran­ges­nių dir­bi­nių – rad­vi­liš­kie­čio Ro­mo Ši­vic­ko dir­bi­niai iš me­džio. Ne vie­nas ad­ven­ti­nio tur­gaus lan­ky­to­jas stab­tel­da­vo prie jo švie­čian­čių me­di­nių na­me­lių ir ki­tų dro­ži­nių.

Rad­vi­liš­kie­tis pa­sa­ko­jo kū­ry­bos rim­čiau ėmę­sis po to, kai ne­te­ko dar­bo. Ne­ma­ža jo dir­bi­nių kai­na, sa­kė rad­vi­liš­kie­tis, pir­kė­jų ne­tu­rė­tų gąs­din­ti, ka­dan­gi jo dar­bai – tai kruopš­taus ir il­go dar­bo re­zul­ta­tas.

Rad­vi­liš­kie­tė Svet­la­na Ver­din­go­vie­nė taip pat sa­kė, kad jos dir­bi­niai – ori­gi­na­lūs, pa­ga­min­ti su mei­le, už­tat kai ku­rie iš jų – ir bran­ges­ni.

„Bet dėl kai­nos ma­žai kas de­ra­si. Jei daik­tas pa­tin­ka, tai ir per­ka. Įdo­miau­sia, kad kai­na ne­bau­gi­na net pen­si­nin­kų – į na­mus atei­na pra­šy­ti, kad par­duo­čiau. Man ne­pi­giai kai­nuo­ja pa­čios me­džia­gos, to­dėl ne­ga­liu sa­vo dir­bi­nių par­da­vi­nė­ti pus­vel­čiui“, – sa­kė S. Ver­din­go­vie­nė, ro­dy­da­ma pa­čios da­ry­tus pa­puo­ša­lus, dė­žu­tes, iko­nas.

Do­va­nė­lės – ir po ke­lis eu­rus

Ad­ven­ti­nia­me tur­gu­je bu­vo ir pi­ges­nių, ta­čiau la­bai dai­lių dir­bi­nių.

Ne vie­nas stab­te­lė­da­vo prie Jur­gi­tos Blot­nie­nės iš Va­dak­tų sta­lo, klo­te nu­klo­to itin dai­liai nu­megz­to­mis, dai­liais raš­tais iš­mar­gin­to­mis kumš­ti­nė­mis pirš­ti­nė­mis bei ko­ji­nė­mis.

Ne vie­nas mo­ters tei­ra­vo­si: jos megz­tos ran­ko­mis ar mez­gi­mo ma­ši­na? „Vi­sos – tik ran­ko­mis“, – ne­pa­tik­liuo­sius pa­ti­kin­da­vo mez­gė­ja, il­gus žie­mos va­ka­rus trum­pi­nan­ti mez­gi­mu.

Pa­sak va­dak­tiš­kės, mez­gi­mas – mė­gia­mas jos lais­va­lai­kio pra­lei­di­mo bū­das. Mez­gu­si nuo vai­kys­tės ir vi­sa­da lauk­da­vu­si mė­gia­mos dar­bų pa­mo­kos, J. Blot­nie­nė sa­kė šį po­mė­gį iš nau­jo pri­si­mi­nu­si ta­da, kai iš mies­to at­si­kė­lė gy­ven­ti į kai­mą, kur žie­mą tek­da­vo pra­si­ma­ny­ti ko­kių nors už­siė­mi­mų.

Au­to­bu­su į tur­gų at­va­žia­vu­si 72 me­tų Ja­ni­na Bi­ru­tė Ur­bo­nie­nė ir­gi siū­lė pa­čios megz­tų pirš­ti­nių bei pa­čios rink­tų ir su­džio­vin­tų ba­ra­vy­kų.

„Tik trys eu­rai, o už­teks šven­ti­nei va­ka­rie­nei“, – mai­še­lį džio­vin­tų ba­ra­vy­kų siū­lė mo­te­ris.

Ne pir­mą kar­tą mu­gė­se, ko­ji­nių mez­gi­mo čem­pio­na­tuo­se da­ly­vau­jan­ti mez­gė­ja sa­kė šį­kart švel­nia­vil­nių siū­lų mez­gi­niams par­si­ve­žu­si net iš Is­lan­di­jos, kur gy­ve­na du jos sū­nūs.

Po ke­lis eu­rus kai­na­vo ir rad­vi­liš­kie­tės Ka­te­ri­nos Av­de­je­vos siū­tos mar­gos pri­juos­tės, pir­ki­nių mai­še­liai.

Bu­vu­si siu­vė­ja siū­da­ma pri­juos­tes sa­kė taip lei­džian­ti lais­va­lai­kį, o už­si­dirb­ti, pa­sak jos, iš to nie­kaip nei­šei­tų – vien au­di­nys kiek kai­nuo­ja.

Tarp pi­ges­nių, ta­čiau ka­lė­di­nėms do­va­nė­lėms tin­ka­mų dir­bi­nių – kvap­ūs le­van­dų mai­še­liai, ran­kų dar­bo žais­liu­kai eg­lu­tei, sa­gės ar vė­ri­niai, pa­veiks­lė­liai bei ne­ma­žai ki­to­kių dir­bi­nių, su­šil­dy­tų ga­min­to­jų ran­ko­mis.

Kul­tū­ros cent­ro pro­jek­tų va­do­vės Vai­dos Nor­ke­vi­čie­nės ver­ti­ni­mu, tre­ji Ad­ven­to tur­gūs, su­reng­ti vie­nu me­tu, pa­si­tei­si­no, ka­dan­gi ga­mi­nių pa­siū­la bu­vo di­des­nė, o nu­ta­rus tur­gų su­reng­ti ne ato­kes­nė­je vie­to­je, mies­to par­ke esan­čia­me Lat­vių kul­tū­ros cent­re, su­lauk­ta ir dau­giau lan­ky­to­jų.

Au­to­rės nuo­tr.

Jur­gi­ta Blot­nie­nė iš Va­dak­tų lan­ky­to­jus ste­bi­no sa­vo dar­bų dai­lu­mu.

Ka­te­ri­nos Av­de­je­vos lais­va­lai­kis skir­tas siū­ti pri­juos­tėms ir ran­ki­nėms, siu­va ji ir neį­ga­lių­jų bū­re­ly­je.

Rad­vi­liš­kie­tis Ro­mas Ši­vic­kas siū­lė daug kruopš­tu­mo ir lai­ko pa­rei­ka­lau­jan­čių me­džio dar­bų.

Šven­ti­nius su­ve­ny­rus, iko­nas ku­rian­čiai Svet­la­nai Ver­din­go­vie­nei šis dar­bas – re­lak­sa­ci­ja.