Trišalės taikiklyje – šiluma ir mokesčiai

Tri­ša­lės tai­kik­ly­je – ši­lu­ma ir mo­kes­čiai

Ko­dėl UAB „Rad­vi­liš­kio ši­lu­ma“ ka­ti­li­nių ne­kū­re­na vie­tos įmo­nės iš­ka­sa­mo­mis dur­pė­mis? Kam la­biau­siai nau­din­ga Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čių re­for­ma? – rū­pė­jo į po­sė­dį su­si­rin­ku­siems ra­jo­no Tri­ša­lės ta­ry­bos na­riams.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Dur­pės – ne­nau­din­gas ku­ras?

UAB „Rad­vi­liš­kio ši­lu­ma“ di­rek­to­riui Pra­nui Mic­kai­čiui Tri­ša­lės ta­ry­bos na­riams te­ko aiš­kin­ti ši­lu­mos kai­nos bei šil­dy­mo są­skai­tų pe­ri­pe­ti­jas.

Vers­li­nin­kai ši­lu­mos įmo­nės va­do­vo tei­ra­vo­si, ko­dėl įmo­nė sa­vo ka­ti­li­nių ne­kū­re­na dur­pė­mis, kaip tą da­ro Ra­sei­nių, Pak­ruo­jo, Tau­ra­gės ši­lu­mos tie­kė­jai?

„Mes sa­vo ra­jo­ne tu­ri­me dur­pių ga­my­bos įmo­nę. Pirk­tu­me iš jos dur­pes – pa­dė­tu­me vie­tos vers­lui, bū­tų įkur­ta dau­giau dar­bo vie­tų, gal ir ma­žes­nę dur­pių kai­ną bū­tų ga­li­ma iš­si­de­rė­ti“, – ga­li­ma nau­da ra­jo­nui P. Mic­kai­tį mė­gi­no įti­kin­ti vers­li­nin­kams at­sto­vau­jan­tis Ge­di­mi­nas Lip­ne­vi­čius.

Ta­čiau vers­li­nin­ko pa­teik­ti ar­gu­men­tai „Rad­vi­liš­kio ši­lu­mos“ di­rek­to­riaus neį­ti­ki­no ir jis pa­žė­rė sa­vų įro­dy­mų, ko­dėl ši ku­ro rū­šis įmo­nei ne­nau­din­ga dau­ge­liu as­pek­tų.

„Dur­pės – iš­kas­ti­nis ku­ras, to­dėl, jį nau­do­da­mi, tu­rė­tu­me mo­kė­ti už ap­lin­kos tar­šos lei­di­mus. O tai di­din­tų ši­lu­mos kai­ną.

Di­džiu­lis dur­pių mi­nu­sas – di­de­lis, net 10 kar­tų di­des­nis nei me­die­nos, dur­pių pe­le­nin­gu­mas, ku­ris su­da­ro nuo 8 iki 13 pro­cen­to. Tą pa­ro­dė da­ry­ti pe­le­nin­gu­mo mė­gi­niai.

Da­bar mes tu­ri­me apie 160 to­nų pe­le­nų ir ne­la­bai ži­nom, kur juos dė­ti – pa­tys pa­da­ro­me ūki­nin­kams trę­ši­mo pla­nus ir džiau­gia­mės, kai jie juos pai­ma. Šiau­lie­čiai ne­su­ka sau gal­vos ir iš­ve­ža pe­le­nus į są­var­ty­ną, mo­kė­da­mi po 50 eu­rų už to­ną. Jei pe­le­nin­gu­mas pa­di­dės 10 kar­tų – ko­kie pi­ni­gai pri­si­dės prie kai­nos?“ – re­to­riš­kai klau­sė P. Mic­kai­tis.

Anot jo, kū­re­nant dur­pė­mis, ge­ro­kai išau­ga elekt­ros są­nau­dos, daug grei­čiau su­si­dė­vi me­cha­niz­mai, tad au­ga re­mon­to są­nau­dos, pa­di­dė­ja che­mi­jos po­rei­kis iš­va­ly­ti dū­mams.

P. Mic­kai­čio tei­gi­mu, daug ge­res­nė išei­tis bū­tų, jei įsta­ty­mai leis­tų di­des­niems ši­lu­mos ga­min­to­jams ku­rą pirk­ti ne vien per bio­ku­ro bir­žą, ku­ri šiuo me­tu dik­tuo­ja są­ly­gas ir no­ri par­duo­da, ne­no­ri – ne­par­duo­da ku­ro už ši­lu­mos tie­kė­jų pa­siū­ly­tą kai­ną.

„Jei ga­lė­tu­me pirk­ti ku­ro ir iš ūki­nin­kų, gau­tu­me jo gal net per­pus pi­giau. Są­ly­gi­nai to­kia ga­li­my­bė yra, ta­čiau pro­ce­są stab­do vie­šų­jų pir­ki­mų pro­ce­dū­ros, o pas mus juk bū­na si­tua­ci­jų, kai ku­ro rei­kia žūt būt gau­ti, pa­vyz­džiui, per sa­vai­tę“, – tvir­ti­no P. Mic­kai­tis.

Po­sė­dy­je da­ly­va­vęs Sei­mo na­rys Au­ri­mas Gai­džiū­nas pri­pa­ži­no, kad ma­žos ši­lu­mos tie­ki­mo įmo­nės, pa­vyz­džiui, „Bai­so­ga­los bioe­ner­gi­ja“ tu­ri tei­sę ir nau­do­ja­si ku­ro pir­ki­mo ga­li­my­be iš ūki­nin­kų. Ji esą pa­si­nau­do­ja ir gau­na­mu di­des­niu pel­nu.

Ši­lu­mos tie­kė­jams – prie­kaiš­tai dėl di­de­lių są­skai­tų

P. Mic­kai­čiui bu­vo skir­tas ir klau­si­mas dėl praė­ju­sių me­tų gruo­dį var­to­to­jus pa­sie­ku­sių di­de­lių šil­dy­mo są­skai­tų, ge­ro­kai len­ku­sių lapk­ri­čio mė­ne­sio są­skai­tas.

„Už lapk­ri­tį jūs iš­ra­šėt są­skai­tų už 270 tūks­tan­čių eu­rų, už gruo­dį – už 435 tūks­tan­čius. Skir­tu­mas ženk­lus, o tem­pe­ra­tū­ros skir­tu­mas bu­vo ne­di­de­lis. Ko­dėl są­skai­tos išau­go ko­ne dvi­gu­bai?“ – klau­sė G. Lip­ne­vi­čius.

P. Mic­kai­čio aiš­ki­ni­mu, ši­lu­mos kai­na be­veik ne­si­kei­tė – išau­go ši­lu­mos su­var­to­ji­mas.

„Gy­ven­to­jai mo­ka pa­gal skai­tik­lių rod­me­nis, ku­riuos nu­ra­šo dau­gia­bu­čius na­mus ad­mi­nist­ruo­jan­tis ir ši­lu­mos prie­tai­sus pri­žiū­rin­tis „Rad­vi­liš­kio būs­tas“. Mes į na­mus nei­na­me. Bet ši­lu­mos su­var­to­ji­mas išau­go ir tuo­se dau­gia­bu­čiuo­se, ku­riuo­se ši­lu­mos punk­tus pri­žiū­ri lei­di­mus tu­rin­tys tų na­mų žmo­nės“, – dės­tė ši­lu­mi­ni­nin­kas.

Jo tei­gi­mu, di­des­niam su­var­to­ji­mui tam tik­ros įta­kos tu­rė­jo ir di­des­nis vė­jas, nes esant vė­juo­tam orui iš­kart pa­di­dė­ja ši­lu­mos ga­my­ba.

Įta­kos esą ga­li tu­rė­ti ir tai, kad skai­tik­lių pa­ro­dy­mai yra nu­ra­šo­mi ne per vie­ną die­ną, to­dėl vie­nam na­mui jie ga­lė­jo bū­ti nu­ra­šy­ti mė­ne­sio 28-tą die­ną, o ki­tam – ki­to mė­ne­sio ant­rą die­ną, to­dėl au­to­ma­tiš­kai pa­sta­ra­jam na­mui su­var­to­ji­mas bus di­des­nis.

To­dėl ge­riau­sia išei­tis, pa­sak P. Mic­kai­čio, bū­tų nuo­to­li­nis skai­tik­lių nu­ra­šy­mas vie­nu me­tu. Ta­čiau tam rei­ka­lin­ga spe­cia­li įran­ga, apie ku­rios įsi­gi­ji­mą sva­jo­ja ir „Rad­vi­liš­kio ši­lu­ma“.

Pa­sak P. Mic­kai­čio, re­no­vuo­ti na­mai di­des­nio var­to­ji­mo nė ne­pa­ju­to, nes jų šil­dy­mo są­skai­tos vi­sa­da bū­na daug ma­žes­nės.

Kam nau­din­ga nau­jo­ji re­for­ma?

Į vers­li­nin­kų klau­si­mus te­ko at­sa­ky­ti ir Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos at­sto­vams, su­pa­žin­di­nu­siems su Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo ir Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais.

„Ste­biu mo­kes­čių re­for­mą ir žiū­riu, kas čia vyks­ta. Kol kas ši re­for­ma – tik gal­vos skaus­mas bu­hal­te­riams ir išau­gu­sios są­skai­tos – įmo­nėms, nes rei­kia įsi­gy­ti nau­jas bu­hal­te­ri­nes pro­gra­mas. Ma­nau, jog re­for­mos nau­dą jau­čia tik šias pro­gra­mas tie­kian­čios įmo­nės – jos tu­ri di­džiau­sią pel­ną ir tri­na ran­kom.

O ko­kią nau­dą tu­ri dar­buo­to­jas ir ko­kią – darb­da­vys? Kol ne­pa­žy­mi „var­ne­lių“ dėl pen­si­jų kau­pi­mo, nau­da lyg ir ma­to­si. Bet kai jas už­de­di, ji dings­ta. Tai kam rei­ka­lin­ga to­kia re­for­ma?“ – klau­sė vers­li­nin­kas Vai­das Sta­siu­ky­nas, ku­riam pri­ta­rė ir ki­ti vers­li­nin­kai.

Jų tei­gi­mu, jei dar­buo­to­jas už­dir­ba 1000 eu­rų į ran­kas, ta­da darb­da­viui mo­kes­ti­nė naš­ta su­ma­žė­ja 10 eu­rų, bet tu­rint ome­ny, kiek mi­li­jo­nų in­ves­tuo­ta į pro­gra­mos su­kū­ri­mą, kur ta nau­da?

Vers­li­nin­kų abe­jo­nes re­for­mos nau­da mė­gi­no iš­sklai­dy­ti VMI Tei­sės de­par­ta­men­to Tie­sio­gi­nių mo­kes­čių sky­riaus ve­dė­jas Ro­lan­das Ra­gė­nas, pa­ti­ki­nęs, jog kei­čian­tis tei­sės ak­tams, pro­gra­mas bū­ti­na pa­keis­ti – jos pa­leng­vi­na skai­čia­vi­mo pro­ce­sus.

„Sod­ros“ įmo­kų ir gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čius su­jun­gus į vie­ną, gau­na­si aiš­kes­nė ap­skai­ta – ma­to­si vi­sos darb­da­vio są­nau­dos, kiek už­dir­ba­ma ir kiek rei­kia su­mo­kė­ti mo­kes­čių. Tai ga­li pa­dė­ti iš­veng­ti vo­ke­lių mo­kė­ji­mo“, – tei­gė sve­čias, pa­ti­ki­nęs, kad įmo­kos į pen­si­jų fon­dus yra žmo­gaus in­ves­ti­ci­ja ir ji neiš­nyks.

„Bet žmo­gui rei­kia gy­ven­ti ne po 30 me­tų, o šian­dien. Iš re­for­mos žmo­gui nau­dos nė­ra, iš­sky­rus tą pen­si­jų fon­dą, ku­riuo jis ga­lės pa­si­nau­do­ti, o gal ir ne­pa­si­nau­dos, nes neaiš­ku, ko­kia val­džia bus po tiek me­tų ir ką ji nu­spręs. Mū­sų įmo­nė­je nė vie­nas dar­buo­to­jas ne­no­ri kaup­ti tų pi­ni­gų. Jiems jų rei­kia da­bar. To­dėl Lie­tu­va ir iš­si­va­ži­nė­ja.

Aš jau ne­kal­bu apie še­šė­lį. Lie­tu­vo­je yra pri­kur­ta įsta­ty­mų, bet žmo­nės ma­to, kad juos nau­din­giau apei­ti ir ne­vyk­dy­ti. Di­džiau­sia bė­da, kad tų įsta­ty­mų vyk­dy­mo nie­kas ne­kont­ro­liuo­ja.

Ma­žuo­se mies­te­liuo­se še­šė­lis – vi­sur. Vi­si tą ži­no, ir jūs tą ži­not, bet nie­kas nie­ko ne­da­ro. O kai ne­bau­džia, tai ir to­liau vis­kas vyks­ta“, – lie­jo ap­mau­dą V. Sta­siu­ky­nas.

„Nė­ra vals­ty­bės, kur ne­bū­tų še­šė­lio. 100 pro­cen­tų vis­ko ne­su­kont­ro­liuo­si. O re­for­mos re­zul­ta­tai pa­si­ma­tys ge­riau­siu at­ve­ju po me­tų“, – te­ga­lė­jo at­sa­ky­ti ins­pek­ci­jos at­sto­vas, apie ga­li­mus še­šė­li­nio vers­lo at­ve­jus pa­pra­šęs in­for­muo­ti pa­si­ti­kė­ji­mo te­le­fo­nu.

Au­to­rės nuo­tr.

Au­to­cent­rą tu­rin­tis rad­vi­liš­kie­tis Vai­das Sta­siu­ky­nas ne­slė­pė ap­mau­do dėl ne­ži­nia kam nau­din­gos GPM re­for­mos bei klęs­tin­čio še­šė­lio, ku­rio ne­su­ge­ba su­val­dy­ti vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos.

Ra­jo­no Tri­ša­lės ta­ry­bos na­riai gvil­de­no ši­lu­mos bei mo­kes­čių re­for­mos pe­ri­pe­ti­jas.