Naujausios
Trėmimų simbolis vietą rado šalia geležinkelio stoties
Ketvirtadienį, Gedulo ir vilties dieną, radviliškiečiams buvo pristatytas lietuvių tautos tremties simbolis – autentiškas trėmimų traukinio vagonas, kuriuo mūsų tautiečiai buvo vežami į Sibirą. Vagonas, kurį restauravo rajono geležinkelininkai, lankytojams primins tremties baisumus.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Prikėlė antram gyvenimui
71-osios masinių trėmimų metinės Radviliškyje buvo paminėtos išskirtiniu įvykiu. Gedulo ir vilties dieną visuomenei buvo pristatytas tremtinių kančių simbolis – vagonas, kuriuo į tremtį buvo vežami mūsų tautiečiai.
Vagonas Radviliškį pasiekė iš Kauno. Jį jau buvo ruošiamasi atiduoti į metalo laužą. Apie Lietuvos kariuomenės dalinyje esantį vagoną, kurio išlikęs tik metalinis karkasas ir kelios lentos, rajono valdžiai pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai. Jie ir pasiūlė rajonui jį pasiimti ir pamėginti prikelti antram gyvenimui.
Nemokamai restauruoti vagoną apsiėmė AB „Lietuvos geležinkeliai“ Radviliškio prekinių vagonų depas. Jo darbininkams teko labai pasistengti, kad lūžena taptų panaši į tuometinį trėmimų vagoną.
Tarsi naujas trėmimų vagonas buvo pastatytas simbolinėje vietoje – šalia Radviliškio geležinkelio stoties. Čia po Šv. Mišių Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje, padėję gėlių prie Trijų kryžių paminklo, ir patraukė radviliškiečių eisena. Kartu su visais ėjo tremtinių ir politinių kalinių choro „Versmė“ choristai, šauliai, tremtį išgyvenę bei kiti radviliškiečiai.
Prie restauruotojo vagono suskambo tremtinių dainos. Gerai žinomus jų žodžius niūnavo dauguma eisenos dalyvių.
Padėkojo pagalbininkams
Minėjimą pradėjęs rajono meras Darius Brazys padėkojo visiems prisidėjusiems prie to, kad autentiškas trėmimų traukinio vagonas stovėtų būtent geležinkelininkų sostine vadinamame Radviliškyje.
Savivaldybės padėka buvo įteikta laikinai einančiam Prekinių vagonų depo viršininko pareigas Viktorui Jakubovičiui. Jam kompaktinę plokštelę su statistiniais duomenimis apie radviliškiečių trėmimus įteikė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rajono skyriaus vadovė Stasė Laurušonienė.
V. Jakubovičius pripažino, jog depo darbininkams nebuvo lengva atkurti autentišką vagono vaizdą, todėl ir jiems, ir specialistams teko nemažai bendrauti ir konsultuotis su trėmimą patyrusias radviliškiečiais.
Trėmimų vagoną pašventino Radviliškio parapijos klebonas monsinjoras Gintas Sakavičius.
Trėmimų vagone – po daugelio metų
Vienas po kito į vagoną lipo tremtį patyrę radviliškiečiai. Ne vienas iš jų kalbėjo: „Tuomet, kai mus vežė, vagonas nebuvo toks gražus“.
Tremtį iškentęs radviliškietis Vytautas Juozapaitis prisiminė, jog vagone, kuriuo jie buvo vežami į Sibirą, nebuvo tokio gamtiniams reikalams atlikti skirto lovelio, koks yra ekspoziciniame vagone. „Grindyse buvo išpjauta skylė, ir tiek. Vežamos moterys sugebėjo gauti paklodę ir atitverti tą vietą nuo pašalinių akių. Toks ir buvo tremiamųjų tualetas“, – sakė mokytoju daug metų dirbęs radviliškietis.
Tie, kurie į Sibirą buvo vežti vasarą, neatsiminė ir krosnelės, turėjusios nors kiek apšildyti vagoną nuo šalčio. O štai Stasė Urbaitytė Povilanskienė prisiminė net nukritusi nuo tokios krosnelės, kai ji, vienuolikmetė, ant jos užsilipusi mėgino pamatyti pro langelį bėgančius vaizdus.
Pasak S. Povilanskienės, į jų vagoną buvo sugrūsti 48 žmonės, turėję baisias sąlygas kęsti 19 parų.
Vagone tremtiniai bei tremties baisumų nematę radviliškiečiai apžiūrėjo nuotraukų ekspoziciją, įrengtus gultus ir ant jų sudėliotus daiktus, priklausiusius tremtiniams: žaislus, knygas, kryželį, kitus. Jų ekspozicijai paskolino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Dalį nuotraukų ekspozicijai pateikė ir rajono tremtiniai.
Statistiniais duomenimis, nuo 1940 iki 1953 metų į tremtį buvo išvežta daugiau kaip 3 tūkstančiai Radviliškio rajono gyventojų. Daug jų amžinojo poilsio atgulė Sibiro žemėje, kai kurie, neištvėrę baisių sąlygų, mirė ešelonuose, kiti grįžo į Tėvynę.
Autorės nuotr.
VAGONAS: Gedulo ir Vilties dieną Radviliškio miesto visuomenei buvo pristatytas autentiškas žmonių trėmimo į Sibirą vagonas.
ATMINTIS: Tremtyje žuvusių tautiečių atminimui šalia vagono supleveno žvakių liepsnelės.
PADĖKA: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rajono skyriaus vadovė Stasė Laurušonienė padėkojo laikinai einančiam Prekinių vagonų depo viršininko pareigas Viktorui Jakubovičiui už didžiules depo darbuotojų pastangas restauruojant vagoną.
EKSPOZICIJA: Ekspozicijoje – ir rajono tremtinių pateiktos nuotraukos, liudijančios tremties baisumus.
TREMTINYS: Tremtinių kančių simbolį – trėmimų vagoną – aplankė ir rajono pedagogas, tremties baisumus su šeima patyręs Vytautas Juozapaitis (kairėje).
APŽIŪRA: Apžiūrėti antram gyvenimui prikelto trėmimų vagono susirinko būrys įvairaus amžiaus radviliškiečių.