Naujausios
Tiltai tarp Lietuvos ir Prancūzijos
Pakruojietei „Atžalyno“ gimnazijos prancūzų kalbos mokytojai Ingai Ušinskaitei neretai tenka mokiniams ir pakruojiečiams pasakoti apie Prancūziją, o prancūzams – apie Pakruojį ir Lietuvą. Pedagogė griauna ir vienų, ir kitų stereotipus – neretai viešėdama Prancūzijoje gali stebėti pokyčius, kuriuos lemia ekonomika ir politika.
Stanislava VIČAITĖ
stanislava@skrastas.lt
Pagerbė teroro aukas
Kiekvienų metų trečiasis lapkričio ketvirtadienis visame pasaulyje skirtas prancūziškai kultūrai – vyksta susitikimai, pristatymai. Pakruojo Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje susirinkę pakruojiečiai klausėsi „Atžalyno“ gimnazijos prancūzų kalbos mokytojos Ingos Ušinskaitės pasakojimo apie Prancūziją.
Renginio pradžioje salėje uždegta daugybė žvakučių, tylos minute pagerbtos kruvinojo teroro, įvykdyto lapkričio 14-osios vakarą Paryžiuje, aukos.
„Prancūzijoje turiu nemažai draugų. Kai nusiunčiau jiems užuojautos ir palaikymo laiškus, gavau gana pesimistiškus atsakymus. Jie rašė, kad per vėlu, reikėjo anksčiau susimąstyti ir kažką daryti. Apgailestavo, jog kaip sausio 7-osios išpuoliu satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje prasidėjo šie metai Prancūzijoje, taip skaudžiai ir baigiasi“, – pasakojo mokytoja Inga.
Prancūzija – įvairių religijų ir kultūrų kryžkelė, tačiau po šių kraupių įvykių prancūzai, anot pedagogės, nebenori, kad jų šalis būtų tokia atvira kitataučiams...Nors terorizmo akivaizdoje išliko orūs, solidarūs ir vieningi.
Prancūzai nusivylę šalies politikais
Prancūzijoje „Atžalyno“ gimnazijos mokytoja – nereta viešnia. Lankėsi ne tik Paryžiuje, bet ir kituose šalies regionuose. Šią vasarą gavusi Prancūzijos valstybės stipendiją, Inga stažavosi Vichy mieste Overnės regione (pranc. Auvergne ) centrinėje Prancūzijos dalyje.
Tai – prabangus kurortinis miestas, garsus savo terminių vandenų šaltiniais ir gydyklomis, turintis operą, kazino, prabangių viešbučių. Be jos, žinių Lingvistikos centre CAVILAM sėmėsi pusantro šimto prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų iš 33 pasaulio šalių.
„Paskaitos buvo labai įdomios ir informatyvios, suteikusios galimybę kuo daugiau sužinoti apie Prancūzijos istoriją, kultūrą, politiką“, – pasakojo pakruojietė.
Anot jos, šioje žmogaus teisių valstybėje, kur dažnai solidariai streikuojama, yra ir pavydėtinų dalykų, ir tokių, kurie šios šalies piliečių netenkina.
„Prancūzai nebenori valdžioje matyti nei buvusio šalies prezidento N. Sarkozy, nei dabartinio F. Hollande. Čia kur kas populiaresnis ministras pirmininkas Manuel Valls. Žmonės nepatenkinti, kad politikai aklai vykdo nurodymus iš Briuselio, mano, kad trūksta tokių, kurie nebijotų imtis pertvarkų, – naujausiomis prancūzų nuotaikomis ir įžvalgomis dalijosi pedagogė. – Specialistų nuomone, dabartinė krizė šalyje yra gilesnė, nei 1929 metais. Prancūzai įsitikinę, kad tai – ne tik ekonominė, bet kartu ir visuomenės moralinė krizė. Jiems skaudu, kad tokioje turtingoje šalyje, „kur galima sau leisti automobilius plauti geriamu vandeniu“, yra ir skurdžiai gyvenančių“, – kalbėjo I. Ušinskaitė.
Kad renginio dalyviai susidarytų nuomonę apie padėtį šalyje, ji pateikė įdomių faktų: iš 67 milijonų (pagal demografinę situaciją antra vieta Europoje) Prancūzijos gyventojų bent 11 milijonų gyvena sunkiai: jiems tenka 954 eurai per mėnesį. Bedarbių šioje šalyje skaičiuojama pusketvirto milijono.
Darbo savaitė Prancūzijoje trunka 35 valandas. Minimalus atlyginimas „popieriuje“ siekia 1457,52 euro, atskaičiavus mokesčius – 1135,99 euro. Piliečiai, gimę iki 1956 metų, į pensiją išeis sulaukę 60-ies. Gimusieji vėliau – dar neaišku.
Visada ponia – tik Prancūzijoje
Laisvą nuo paskaitų laiką I. Ušinskaitė išnaudojo ekskursijoms ne tik po Vichy, bet ir aplinkinius viduramžių laikus menančius miestelius. Čia grožėjosi ne tik nuostabiais gamtos vaizdais bei įspūdinga šimtmečius skaičiuojančia architektūra, bet ir domėjosi vietos žmonių kasdienybe.
„Skudurynų, kokių gausu Lietuvoje, nemačiau niekur. Turguose prekiaujama tik vietos ūkininkų užauginta produkcija. Turint galvoje, kokie prancūzų atlyginimai, drabužiai ir avalynė kainuoja gerokai pigiau nei Lietuvoje“, – pasakojo mokytoja Inga.
Kadangi Prancūzijoje pedagogė lankosi kone kasmet, ji gali tiek patvirtinti, tiek paneigti stereotipus apie šią šalį ir gyventojus, kuriuos susidarė užsieniečiai.
„Štai gajus stereotipas, kad padavėjai ir taksistai itin šiurkštūs. Manau, tokią nuomonę susidarė tie, kurie nekalba prancūziškai. Vietos žmonės mielai bendrauja su užsieniečiais, nors jei ir moki vos kelis žodžius jų gimtąja kalba. Prancūzai save gerbia: jei kur nors pasijus, kad yra niekas, ten daugiau niekada ir neis. Ir pati kaskart nuvažiavusi į Prancūziją pasijuntu ponia, nes visi tik ir kreipiasi „madam“, – juokėsi mokytoja Inga.
Per vakarienę – ir apie Lietuvą
Į Prancūziją I. Ušinskaitė šiemet išvyko anksčiau, nei prasidėjo stažuotė Vichy Lingvistikos centre. Viešėjo pas draugus Le Teil miestelyje (Ardešo departamentas, Ronos-Alpių regione).
Apsistojo pas 68-erių bičiulę Monique ir jos vyrą Jean-Pierre. Monique labai veikli ir energinga moteris, daug laiko skirianti savanorystei, įvairių asociacijų veiklai, apie 40 metų išdirbusi Le Teil miestelio merijoje, jai teko dirbti ir mero patarėja.
„Nuobodžiauti neteko. Monique pastangomis, mano draugų ratas dar labiau prasiplėtė, o prancūzų būdas, jų kasdienybė atsiskleidė dar kitomis spalvomis, – pasakojo „Atžalyno“ pedagogė. – Žavėjo, kad jie moka atsipalaiduoti. Kas vakarą ėjome vakarieniauti vis pas kitus draugus. Neretai tos vakarienės prasidėdavo gerokai vėliau, nei numatytu laiku. Mat prie stalo jie nesės tol, kol susirinks visi. Todėl vakarienės užsitęsdavo iki vidurnakčio ar net vėliau. Ir vis nesibaigiančios diskusijos...“
Per tuos vakaro pasisėdėjimus I. Ušinskaitei teko nemažai pasakoti apie Lietuvą. Tačiau ir pati pastebėjo, kad vietos žmonės apie mūsų šalį žino nemažai, domisi, daug klausinėja apie Lietuvos politiką, euro įvedimą ir kainas, klimatą, apie valstybinę kalbą (kai kurie prancūzai galvoja, kad mes kalbame rusiškai).
Miestelio gyventojai, susigiminiavusių miestų komitetas ir ponas Michel Vignal labai domisi Pakruojo naujienomis, vietos savivaldos politika, perduoda linkėjimus pažįstamiems pakruojiečiams (Pakruojis ir Le Teil miestas yra užmezgę tarptautinį bendradarbiavimą, Prancūzijoje lankėsi ir mūsų Savivaldybės delegacijos). Prancūzai labai nori apsilankyti Lietuvoje ir Pakruojyje.
Autorės nuotr.
MOKYTOJA: Dažnai Prancūzijoje viešinti Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos prancūzų kalbos mokytoja Inga Ušinskaitė (centre) dalijosi įspūdžiais su pakruojiečiais.
SARLAT: Šimtmečius skaičiuojanti Sarlat miestelio architektūra tiesiog užgniaužia kvapą.
ŠVENTĖ: Pakruojietei viešint Viduramžius menančiame Souvigny, teko pabuvoti ir tradicinėje šio miestelio šventėje.
STUDENTAI: Paskaitas apie Prancūzijos kultūrą Inga Ušinskaitė (trečia iš kairės) lankė su kolegomis iš Vokietijos, Airijos, Brazilijos, Belgijos, Ispanijos, Šveicarijos ir Baltarusijos.
TURGUS: Le Teil miestelio turguje prekiaujama vietos ūkininkų produkcija.
KURORTAS: Stažuotė vyko prabangiame Vichy kurorte.