Naujausios
Tėvų ir vaikų gebėjimai atsiskleidė rankdarbių parodoje
Joniškio rajono Kriukų pagrindinėje mokykloje atidaryta rankdarbių paroda, kurioje atsiskleidė vaikų ir tėvų, taip pat kadaise lankiusių šią mokyklą, talentai. Ant stalų rikiavosi siuvinėti paveikslai, papuošalai iš karoliukų, iš vytelių pinti krepšiai, koridoriaus sienas papuošė įvairia technika sukurti paveikslai.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Paskatino močiutės paveikslai
Akį traukė įvairiais atspalviais raibuliuojančios rožės, iš namo kamino vinguriuojantis dūmas, debesų skraistės, giedantis paukštis. Visa tai – buvusios Kriukų pagrindinės mokyklos mokinės Pranutės Barauskienės siuvinėti darbai. Dabar mokyklą lanko jos sūnus Giedrius ir dukra Greta, kurie taip pat pasekė mamos pėdomis.
Į rankas siuvinėjimui skirtą medžiagą ir adatą su siūlu moteris sakė paėmusi prieš trejus metus. Tada nuvažiavusi aplankyti močiutės pastebėjo, kad jos namų sienos nukabinėtos siuvinėtais vaizdeliais. Kažkas viduje sukuždėjo, kad ir ji taip norėtų.
Siuvinėjimas – atsipalaidavimas ir saviraiška
Nuo tos dienos Pranutė Barauskienė su rankdarbiais beveik nesiskiria ir sako, kad miegoti būna neramu, jei kurią dieną neištaiko siuvinėti.
Tai – atsipalaidavimas, saviraiška. Tik reikia dirbti atidžiai, nes kryželio dygsneliai matuojami milimetrais. Kartais darbui prireikia padidinamojo stiklo. Būna, jog paveikslą siuvinėja keletą mėnesių.
„Pranutė nuo vaikystės buvo stropi, kruopšti, tikra krapštukė. Siuvinėjimui reikia labai daug kantrybės. Pati esu siuvinėjusi pagalvėlę ir žinau, kad tas grožis gimsta sudėtingai,“ – apie buvusią mokinę sakė jos darbų mokytoja Valerija Aperavičienė.
Prie mamos prisijungė ir jos vaikai – Greta bei Giedrius. Jų siuvinėti paveikslėliai mažesnio formato, tačiau ne prastesni. Mama sako, kad klaidų pasitaiko – tada tenka siuvinėjamą dalį išardyti arba bandyti paslėpti.
Pynimui tinka ne visi gluosniai
Algimantas Ščegauskas – dar vienas parodos dalyvis, parodai pateikęs darbų su dukra Samanta. Kriukų pagrindinės mokyklos mokinė Samanta veria papuošalus iš karoliukų, piešia, dainuoja, kuria eiles, užsiima dekupažu.
Tėvas – krepšų pynėjas. Šį amatą perėmė iš tėvo. Užtat dar prisimena, kaip šis į namus parsiveždavo vežimus vytelių. Taip pat iš kirtimų susirinkdavo eglių šaknis. Iš jų pinti krepšai sunkūs, tačiau labai patvarūs, gali iki 30 metų išlaikyti.
Krepšius vyras gamina iš gluosnių arba lazdynų.
„Gluosnių Lietuvoje auga gal 50 rūšių. Reikia žinoti, kuriuos pjauti, nes ne visi tinka. Pasitaiko labai trapių, lūžinėja, iš jų pinti nepavyksta. Yra tekę pargabentą glėbį sukūrenti,“ – pasakojo Algimantas Ščegauskas.
Vyras dirba viena ranka, nes kita – ne pagalbininkė, jos neteko per nelaimingą atsitikimą darbe.
Tad krepšio karkasą jis įsikiša į užantį ir sveikąja ranka narsto vyteles. Sako paprastai negaminantis krepšio nuo pradžios iki galo, pirma pridarantis lankų, po to karkasų ir taip po truputį „juda fabrikėlis“.
Mokinė pelnė Savivaldybės stipendiją
Dar viena šios parodos autorė – Gabrielė Balčiūnaitė, pateikė savo dailės darbų, pieštų per mokslo metus Meno mokykloje, kurią ji jau yra baigusi.
Gabrielė mokosi Joniškyje gimnazijoje ir šiais metais laimėjo rajono Savivaldybės jaunųjų menininkų stipendiją. Mergina už šią stipendiją atsiskaitė paruošdama teminę parodą gyvūnų globos dienai.
Gabrielė Balčiūnaitė sakė galvojanti savo ateitį sieti su menu. Labiausiai jai artimas interjero dizainas.
Parodą pristačiusi mokytoja Ligita Eitkevičienė sakė, kad ypač džiugina tąsa, gebėjimų perdavimas iš kartos į kartą.
Autorės nuotr.
AUTORIAI: Parodoje savo darbus eksponuoja (iš kairės) Algimantas Ščegauskas su dukra Samanta, Gabrielė Balčiūnaitė, Pranutė Barauskienė su dukra Greta ir sūnumi Giedriumi.
SIUVINĖJIMAS: Pranutės Barauskienės ir vaikų siuvinėti darbai.
DERYBOS: Pirkėjos veda derybas su krepšų pynėju Algimantu Ščegausku.
KREPŠIAI: Pynėjas parodai atgabeno įvairiausio dydžio krepšų krepšelių.