Naujausios
VERSMĖS
Telšių rajono muziejuje – eksponatai iš Kelmės krašto
Gaulėnų kaime (Telšių rajonas) įsikūrusiame muziejuje – ne vienas eksponatas iš gretimo Kelmės krašto: Maudžiorų pilkapyno radiniai, spaudiniai, istorinę atmintį menantys žmonių daiktai. Muziejus atsirado vieno žmogaus – kraštotyrininko Jono Andriusevičiaus – rūpesčiu.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Vieno žmogaus rūpestis
Gaulėnuose veikiantis muziejus įsikūręs buvusios mokyklos antrajame aukšte.
„Tai – šviesaus atminimo Jono Andriusevičiaus nuopelnas. Su žmona Elena į Gaulėnus 1962 metais mokytojauti atsikėlęs rusų kalbos specialistas pradėjo rinkti įvairius eksponatus, per kaimus vaikščiodamas, žmones lankydamas. Ir savo mokinių prašydavo ką nors istoriškai vertingo atnešti. Tokia buvo muziejaus užuomazga“, – pasakojo Gaulėnų bendruomenės pirmininkė Vida Šiaulienė, rodydama septynis kambarius, pilnus eksponatų.
Prieš pusę šimtmečio Gaulėnuose dar veikė aštuonmetė mokykla, o mokytojai gyveno antrajame pastato aukšte. Kadangi vietos trūko, pasak V. Šiaulienės, J. Andriusevičius pirmuosius eksponatus kaupė kitoje kelio pusėje stovėjusioje kolūkio raštinėje. 1969 metais muziejus įkurtas, minint „Šatrijos“ kolūkio gyvavimo 20-etį.
Kai mokykla buvo uždaryta, Jonas Andriusevičius visą savo turtą perkėlė į tuščias patalpas. Nuo to laiko, 1973-ųjų, muziejus ir veikia.
1996-ųjų vasarą muziejaus ekspozicija, vadovaujama J. Andriusevičiaus ir Žemaičių muziejaus „Alka“ darbuotojų, buvo pertvarkyta.
„Muziejus tarsi iš naujo atgimė. Deja, muziejaus įkūrėjas, vėliau dirbęs ir „Alkos“ muziejaus direktoriumi, ir Telšių Žemaitės vidurinėje mokykloje dėstęs istoriją, 2000-aisiais mirė“, – sakė Gaulėnų bendruomenės pirmininkė. Jono Andriusevičiaus atminimui priešais mokyklą pastatytas Telšių tautodailininko Vytauto Savicko sukurtas paminklinis stogastulpis.
Domėjosi Šatrija ir apylinkių senąja praeitimi
V. Šiaulienė, vesdama po erdvius, pilnus įvairiausių daiktų kambarius, pasakojo, jog po vienu stogu telpa ir archeologinė, ir kraštotyrinė medžiaga – nuo pačių seniausiųjų laikų – neolito, kai tik pirmieji žmonės apsigyveno šiuose kraštuose, iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.
J. Andriusevičius labai domėjosi vos už kelių kilometrų stovinčia viena aukščiausių Žemaitijos kalvų – Šatrija. Jos papėdėje ne sykį vyko archeologiniai kasinėjimai. Eksponuojami radiniai – nuo peiliukų iki bajoro kardo.
Įdomūs, susimąstyti verčiantys ir kiti eksponatai. Pavyzdžiui, įvairūs dokumentai, susirašinėjimai, susiję su ketinimu Šatrijos kalną įsigyti. Mat, 1923 metais išeivijos kunigas Antanas Petraitis norėjo paprasčiausiai Šatriją nusipirkti iš savininkės Butautienės. Nors buvę įduoti rankpinigiai, kažkas sutrukdė sandėriui įvykti. Kunigas ketino ant Šatrijos kalno įrengti observatoriją.
„Vietiniai juokaudavo, jog Šatrijos kalnas yra buvęs ir dovanotas, ir pasogai atiduotas. Bet observatorijos nesulaukė“, – šypsojosi V. Šiaulienė.
Iš praeities – į dabartį
Viename muziejaus kambarių surinkti eksponatai, iliustruojantys baudžiavos laikotarpį Žemaitijoje, daug medžiagos apie carinės Rusijos laikų buvusių kaimų gyventojų praeitį. Nepamirštas ir knygnešys, švietėjas Juozas Sudaris.
V. Šiaulienė rodė Gaulėnų mokyklos istoriją menančius dokumentus, nuotraukas. I ir II pasaulinio karo laikus menantys eksponatai ir kitos istorinės relikvijos.
Tarp liaudies meno eksponatų – drožėjų Augustino Potockio, Kazimiero Mockaus skulptūrėlės.
K. Mockus, kūręs Telšių apylinkėse XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje, laikomas vienu iškiliausių Žemaitijos dievadirbių. Jo skulptūroms būdingas net judesys. A. Potockis, gimęs 1852 metais, dirbo statulėles, kryžius. Dalis jo skulptūrėlių saugomos ir Šiaulių „Aušros“ muziejuje.
Muziejuje – gausybė etnografinių buities daiktų ir senųjų amatininkų įrankių. Kai kurių paskirtis nepaaiškėja, net pavadinimą išgirdus, iš arti apžiūrėjus, palietus. Pavyzdžiui, rankų darbo radijo imtuvą ne vienas jaunesnio amžiaus muziejaus lankytojas pavadina mikrobangų krosnele.
Sąlyginė riba
Gaulėnai įsikūrę pačiame Upynos seniūnijos Telšių rajono pakraštyje. Šalimais esantys Minupiai ir kiti kaimeliai – kitame, Kelmės rajone, Užvenčio seniūnijoje.
Pasak Vidos Šiaulienės, rajonų riba tik dabar oficialiai griežta ir tiksli. Tačiau abiejų rajonų pakraščių vietovės susijusios tiek savo kalba, tiek istorine praeitimi. Kai veikė Gaulėnų mokykla, minupiškiai, maudžioriškiai vaikai ją ir lankydavo. Buvo laikai, kai Gaulėnai priklausė Kelmės rajonui.
Todėl ne vienas radinys, eksponuojamas muziejuje – ir iš Užvenčio seniūnijos pakraščio. Pavyzdžiui, ietigaliai, kiti ginklai – Moluvėnų, Žaduvėnų kaimų, Maudžiorų kapinyno, muzikos instrumentai – Degsnės kaimo muzikanto Žilvičio. Pasakojama, kad šis žmogus buvo įvaldęs kone visus muzikos instrumentus.
Gaulėnų ir Minupių kaimų bendruomenės yra nusprendusios bendradarbiauti, draugauti. V. Šiaulienė sakė, jog kaimyninės bendruomenės narius norėtų pakviesti apsilankyti Gaulėnų muziejuje.
Autorės nuotr.
RADINIAI: Gaulėnų J. Andriusevičiaus muziejuje eksponuojami radiniai iš gretimo Kelmės rajono kaimo – Maudžiorų – pilkapyno.
ATMINIMAS: Muziejaus įkūrėjo Jono Andriusevičiaus atminimui pastatytas Telšių tautodailininko Vytauto Savicko sukurtas paminklinis stogastulpis, auga Telšių girininkijos padovanotas ąžuolas.
SKULPTŪRĖLĖS: Muziejuje – žinomo Telšių krašto drožėjo Augustino Potockio (g. 1852 metais) skulptūrėlės: šventoji Marija Sopulingoji ir Pieta.
DOVANA: Prieš daugelį metų mokyklai Žemaitės anūkės dovanotas paveikslas atrado vietą muziejuje.
LAIKAS: Muziejuje – įvairių laikrodžių kolekcija. „Kažkuris iš jų dar eina“, – sakė Gaulėnų bendruomenės pirmininkė Vida Šiaulienė.