Tautos tradicijas grąžina į kaimą

Tau­tos tra­di­ci­jas grą­ži­na į kai­mą

Mi­cai­čių kai­mo bend­ruo­me­nė įsi­gi­jo pen­kis tau­ti­nius kos­tiu­mus. Ji rū­pi­na­si, kad kai­me ne­bū­tų pa­mirš­ta­mi iš se­no­vės mus pa­sie­kian­tys pa­pro­čiai, stip­rė­tų liau­diš­ko mu­zi­ka­vi­mo tra­di­ci­jos.

Ed­ver­das DIR­VO­NIS

kursenai@skrastas.lt

Gavo tau­ti­nių kos­tiu­mų

2016 me­tus ša­ly­je pa­skel­bus Vie­tos veik­los bend­ruo­me­nių me­tais, Mi­cai­čių bend­ruo­me­nė ste­bė­jo, ko­kie ša­ly­je skel­bia­mi pro­jek­tai, ir spren­dė, ar ga­li jais pa­si­nau­do­ti. Juos ypač su­do­mi­no me­tų pra­džio­je Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos pa­skelb­tas pro­jek­tas, ku­riuo ža­da­ma na­cio­na­li­nė pa­ra­ma kai­mo bend­ruo­me­nių veik­lai. Nu­ta­rė ja­me da­ly­vau­ti.

Šis pro­jek­tas tei­kė ga­li­my­bę pra­tur­tin­ti ma­te­ria­li­nę bend­ruo­me­nės ba­zę, rei­ka­lin­gą kul­tū­ri­nėms tra­di­ci­joms puo­se­lė­ti, kai­me stip­rin­ti, po­pu­lia­rin­ti se­nų­jų že­mai­čių kraš­to pa­pro­čius. Ir, ži­no­ma, sa­vą­jį kai­mą pri­sta­ty­ti pla­tes­nei vi­suo­me­nei.

Su­si­pa­ži­nę su pro­jek­to są­ly­go­mis, mi­cai­tiš­kiai jį pa­ren­gė, iš­siun­tė ir lau­kė spė­lio­da­mi: pa­vyks ar ne­pa­vyks lai­mė­ti. Per­nai, švęs­da­mi bend­ruo­me­nės de­šim­ties me­tų su­kak­tį, jie sva­jo­jo įsi­gy­ti sa­vo at­ri­bu­ti­ką.

Lai­mė­ju­si pro­jek­tą, bend­ruo­me­nė šių me­tų pra­džio­je jau ga­vo pen­kis mo­te­riš­kų tau­ti­nių kos­tiu­mų, bū­din­gų Že­mai­ti­jos re­gio­nui, komp­lek­tus. Prieš tai siu­vi­mo meist­rai at­va­žia­vo į Mi­cai­čius, ma­ta­vo, kad bū­si­mo­sioms rū­bų šei­mi­nin­kėms jie tik­tų.

Pro­jek­tą bai­gė me­tų pa­bai­go­je. Lė­šo­mis te­ko pri­si­dė­ti ir bend­ruo­me­nei.

Mi­cai­čių kai­mo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Emi­li­ja Ri­mei­kie­nė sa­ko, kad tau­ti­niai rū­bai nė­ra pi­gūs, bet jei bus po­rei­kis – bus ieš­ko­ma ga­li­my­bių jų dau­giau nu­si­pirk­ti. Tai pri­klau­sys nuo pa­čios bend­ruo­me­nės. Tau­ti­niai kos­tiu­mai pra­vers da­ly­vau­jant ra­jo­no, ša­lies ren­gi­niuo­se.

E. Ri­mei­kie­nės ži­nio­mis, Mi­cai­čiuo­se dar nuo ko­lū­kio lai­kų kaž­ko­kie tau­ti­niai rū­bai yra li­kę, bet jie – jau se­ni.

Bu­ria mu­zi­ką mėgs­tan­čius žmo­nes

Lai­mė­ję pro­jek­tą mi­cai­tiš­kiai taip pat įsi­gi­jo vė­lia­vą, bend­ruo­me­nės her­bą, na­rio ženk­lą, fo­toa­pa­ra­tą sa­vo veik­los aki­mir­koms įam­žin­ti.

Pa­laips­niui pil­do­si sva­jo­nės, kad sa­vo na­muo­se ne­lin­kę už­si­da­ry­ti žmo­nės drau­ge ras­tų jiems įdo­mios veik­los.

Nuo 2014-ųjų Mi­cai­čiuo­se ban­do­ma su­bur­ti kai­mo ka­pe­lą. Bend­ruo­me­nės ak­ty­vis­tai jau bu­vo be­nu­si­vi­lią, kad var­gu ar tai pa­vyks. Šie or­ga­ni­za­ci­niai rei­ka­lai stai­ga pa­ju­dė­jo iš mir­ties taš­ko.

Da­bar ka­pe­los mu­zi­kan­tai jau du kar­tus per sa­vai­tę ren­ka­si į re­pe­ti­ci­jas. Gro­ja akor­deo­nu, ar­mo­ni­ka, smui­ku, mu­ša­mai­siais inst­ru­men­tais. Praė­ju­sią sa­vai­tę jau bu­vo iš­vy­kę kon­cer­tuo­ti ne­to­li­mo kai­mo ren­gi­ny­je.

Re­gu­lia­riai ren­ka­si dai­ną mėgs­tan­čios mer­gi­nos. Prie jų pri­si­jun­gia ir at­vy­ku­sio­sios iš Čiui­ne­lių kai­mo. Vie­na mo­te­ris ėmė­si va­do­vau­ti ir an­samb­liui, ir ka­pe­lai. Jau ren­gia­ma­si ko­vo pra­džio­je Mi­cai­čiuo­se su­reng­ti kon­cer­tą.

Nau­do­ja­ma­si tuo, kad kai­me da­bar – lais­ves­nis me­tas. Pra­si­dė­jus dar­by­me­čiui, lai­ko dai­noms bei mu­zi­kai liks ma­žiau.

As­me­ni­nė nuo­tr.

Mi­cai­čių bend­ruo­me­nė šių me­tų pra­džio­je įsi­gi­jo nau­jus tau­ti­nius kos­tiu­mus.

Daugiau: nacionalinė kolekcija