Naujausios
Tautodailė grįžta prie ištakų
Antradienį Pakruojo kultūros centre atidarytoje tradicinėje tautodailės kūrinių parodoje daugiausiai eksponuota darbų, ne tik išvaizdžių pažiūrėti, bet ir praktiškų. Kasmet tokių kūrinių daugėja, o jų autoriai parodose turi progų susitikti su potencialiais pirkėjais ir dirbiniais prisidurti gyvenimui. Tautodailė, nuo senovės skirta gražinti buitį, grįžta prie savo ištakų. Pakruojo kraštas garsėja iškiliais liaudies kūrėjais.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Kūrybiškas metų laikų takas
Tik įėjusius į parodos salę pasitinka nuotaikingi medžio meistro Eugenijaus Rimdžiaus inkilai, lyg laukiantys grįžtančių paukščių ant medžio, po kuriuo sužydėjo Rasos Čepulienės kompozicijos iš gamtinių medžiagų. Gilyn į salę ir link vasaros veda metalo meistro Sigito Stugio žuvis – pakaba drabužiams bei dekoratyvi šašlykinė. Vasarą žymi bene sunkiausias parodos eksponatas – iš medžio kamieno E. Rimdžiaus išskaptuotas avilys bei greta įsitaisiusios senosios lietuvių dievybės – bitininkų deivė ir Perkūnas, sukurti Pranciškaus Miežio.
Rudeniop traukia simbolinis arklys medinukas, išgražintas Onutės Lugauskaitės pintomis tautinėmis juostomis, link žiemių atsuktos Egidijaus Impolio suvenyrinės skrabalų dėžutės. O salės gale – dirbinių iš medžio, dažniausiai kuriamų žiemą, karalystė: tų pačių E. Rimdžiaus, P. Miežio ir E. Impolio kryžius, rūpintojėliai, angelai, Bronislovo Gedmino kompozicijos iš gamtinių medžiagų, Veronikos Daukutienės – iš akmenukų bei spalvoto smėlio. Į medžio meistrų būrį įsijungęs Saulius Kurnickas parodoje dalyvauja pirmą kartą. Pakruojo ir Pasvalio rajonų paribyje gyvenantį debiutantą drožybos paslapčių išmokė E. Impolis.
Tetrūksta keramikų
Kalvystės amatui, be minėtojo S. Stugio iš Šiaulių, atstovauja kraštietis Renaldas Palekauskas ir pakruojietis Ramūnas Adomaitis.
Lankytojų akis traukė dekupažu marginti Janinos Juknevičienės iš Padauguvos dirbiniai, pakruojietės Stefanijos Balnionienės bonsai iš karoliukų ir gamtinių medžiagų.
Parodos organizatorė Sigutė Malinauskienė skaičiavo, jog šiemet daugiausiai eksponuojama tekstilės dirbinių: nuo Gelminos Lampickienės iš Rozalimo ir ūdekietės Irenos Liucijos Maižiuvienės siuvinėtų paveikslų iki Dalės Požemeckienės pasiūtų nuotaikingų lėlių ar Renės Valiulienės papuošalų, sukurtų pinikų technika.
Kruopščiai numegzti, nunerti megztukai, palaidinės, skaros, pirštinės, kojinės, riešinės ar net vasariniai bateliai ir rankinukai, velti drabužiai, aksesuarai, papuošalai – Vaidos Macienės, Vilmos Urbonienės, Danos Adomaitienės, Danguolės Bernotienės, Stanislavos Užporienės, Elenos Kaminskienės, Laimutės Černiauskienės ir kitų moterų kūryba.
Tekstilininkių išmonę ir kūrybiškumą gyrė šiaulietė menotyrininkė Michalina Adomavičienė, apžvelgusi ir kitus eksponatus. Pasak specialistės, pakruojiečiams trūksta tik daugiau keramikų – šiam amatui atstovauja vienintelis Marijus Labanauskas iš Plaučiškių.
Be M. Labanausko sukurto servizo, į apskrities tautodailininkų parodą netrukus iškeliaus ir tapytojų Onutės Morkūnaitės, Nijolės Bajoriūnienės, Linos Graužinienės, Veronikos Bieliauskienės, Rožės Džiaugienės bei Veronikos Daukutienės paveikslai, visų jau minėtų medžio meistrų dirbiniai, tekstilininkių Onutės Lugauskaitės, Stasės Gasperavičienės, Marytės Kazakevičienės, Genutės Bubelienės ir Vidos Kazulienės kūryba, Ramutės Prikockienės pinti darbai.
Ir malonumas, ir uždarbis
Pastaruoju metu tautodailininkai vis dažniau kuria ne tik parodoms. Visuomenei atsigręžiant į ne masinius, rankomis, o ne mašinomis sukurtus daiktus, auga susidomėjimas vienetiniais dirbiniais. Jie susigrąžina pirminę paskirtį – puošti buitį ir naudoti praktiškai.
Jauna mama Vaida Macienė parodoje pristatė savo sūneliams ir artimiems žmonėms skirtus daiktus: pačios megztus kūdikio rūbelius, dekoruotą krikšto atributų dėželę, netgi vaikų kambario iškabą, virtuvės įrankius, dėžutes smulkmenoms. Tokie išvaizdūs daiktai ne tik šildo namus, bet ir taupo pinigus, taip pat gali tikti dovanoti.
Iš savo kūrybos bene dažniausiai užsidirba medžio drožėjai ir kalviai, daugumas jų kūrinių, ypač stambiųjų – užsakyti. Užsakovai – ne tik pavieniai žmonės, bet ir įmonės, įstaigos, organizacijos.
Užsakymų vis dažniau sulaukia tapytojai: čia lyderiauja pernai jubiliejų atšventusi Rožė Džiaugienė. Jos sukurti Pakruojo dvaro vaizdai, kitokių siužetų paveikslai jau ne vienerius metus iškeliauja į visus Lietuvos pakraščius.
Juvelyrė Lolita Narkevičiūtė parodoje eksponuoja ir savo, ir jos pėdomis pasekusio sūnaus sukurtus papuošalus. Juos autorė parduoda savo parduotuvėlėje.
Autorės nuotr.
STUDIJA: Parodoje gausiai dalyvavo Pakruojo kultūros centro suaugusiųjų dailės studijos lankytojos (dešinėje – studijos vadovė Laimutė Veličkienė).
TAKAS: Per salę veda metų laikus atspindintis kūrinių takas.
DUETAS: Lolitos ir jos sūnaus Manto kūryba – šeimyninis duetas.
PASKIRTIS: Vaidos Macienės dirbiniai skirti sūnums ir kitiems namiškiams.
DERINYS: Stefanija Balnionienė suderino karoliukus ir gamtines medžiagas.
„MEZGĖJA": Dalė Požemeckienė į kėdę pasodino lėlę "mezgėją".
ANGELAS: Egidijaus Impolio angelas tebešviečia ką tik išdrožtu medžiu.
VERTINIMAS: Parodos eksponatus apžiūrėjo ir vertino menotyrininkė Michalina Adomavičienė (pirmame plane dešinėje).
SUSITIKIMAI: Klovainietė juostų pynėja Onutė Lugauskaitė ir medžio meistras iš Preičiūnų Bronislovas Gedminas susitinka tautodailininkų renginiuose.
SODAS: Genovaitė Stankaitienė įgyvendino savo svajonę – sukūrė senovinį sodą iš šiaudelių.