Naujausios
Taryba lenda į bankų kišenę, bet atsisako mokesčių iš savų
Trūkstant apyvartinių lėšų biudžete, rajono politikai nutarė prašyti valstybės trumpam paskolinti milijoną litų. Numatoma, kad šie pinigai bus panaudoti biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms ir socialinio draudimo įmokoms.
Tame pačiame posėdyje nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio atleista savivaldybės įmonė „Pakruojo vandentiekis“ bei smulkesnieji jo mokėtojai.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Pajamų mažiau nei planuota
Planuojamoji milijono litų paskola su vieno procento metinėmis palūkanomis paskola vertinama kaip saugiklis —–tam atvejui, jeigu metų pabaigoje, nesurenkant biudžeto pajamų, pritrūktų pinigų.
Per tris šių metų ketvirčius į rajono biudžetą negauta daugiau kaip dviejų milijonų litų planuotų pajamų.
Politikams pateiktame aiškinamajame rašte nurodyta, jog biudžeto pajamų planas įvykdytas 95,6 procento.
Iš valstybės iždo Pakruojui nepervesta 723 tūkstančiai litų. Iš mokesčių inspekcijos gauta daugiau kaip 1,1 milijono litų mažiau, nei buvo planuota.
Tame pačiame Tarybos posėdyje informuojant apie biudžeto vykdymą akcentuota, jog ypač prastai mokamas žemės mokestis — iki spalio 1— osios jo tesumokėta 34,5 procento.
Savivaldybės administracijos direktorė Asta Jasiūnienė informavo, jog lėšų turima dešimčiai su puse mėnesio. O pinigų reikia įstaigų skoloms už komunalines paslaugas, kitoms reikmėms.
Anot A. Jasiūnienės, nors prašoma paskolinti milijoną, realiai tikimasi gauti maždaug 400 tūkstančių litų paskolą.
Atleidimo sulaukė ne visi
Pinigų stygiumi skundėsi ir savivaldybės įmonės bei Pašvitinio bendruomenė, prašydami atleisti nuo šiemetinio valstybinės žemės nuomos mokesčio.
Nuo šio mokesčio nutarta neatleisti įmonių „Pakruojo autotransportas“ (6,8 tūkstančio litų), “Pakruojo šiluma“ (3,2 tūkstančio litų) ir “Pakruojo komunalininkas“ (beveik 5,6 tūkstančio litų). Įmonių vadovams politikai adresavo raginimus dirbti efektyviau.
Valstybinės žemės nuomos mokesčio nereikės mokėti UAB „Knyga visiems“ (40 litų) ir Pašvitinio kaimo bendruomenei (beveik 40 litų).
Prie atleistųjų nuo šios prievolės pateko ir didžiausia šio mokesčio mokėtoja iš prašytojų — UAB „Pakruojo vandentiekis“. Įmonei buvo suskaičiuota 36 tūkstančiai litų. Dėl jos kilo diskusijos: ar neatleidus nuo mokesčio, nekils vandens kaina vartotojams?
Išsiaiškinus, jog ir neatleidus nuo mokesčio branginti vandens nebūtų pagrindo, vandentiekininkus užtariantys politikai minėjo kitus argumentus: įmonė investuoja į europinius vandentvarkos projektus, į perimamus objektus rajone, kuriuos reikia tvarkyti. Be to, valstybinės žemės nuomos mokestį didina ir nemažos pastarųjų objektų apsaugos zonos.