Naujausios
„Tarmių lopšyje“ skambėjo melodijos
Šeštadienį Akmenės gamtos ir kultūros parke nuskambėjo liaudiškas festivalis „Tarmių lopšyje“. Įtalpintas į daugiau kaip prieš 40 metų pradėtos tradicijos formatą – liaudiškos muzikos kapelų šventės „Žemaitiškas smuikelis“, tapusia Akmenės rajono prestižiniu kultūros renginiu.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Apie „Žemaitišką smuikelį“ iš festivalio scenos priminta pačioje meno mėgėjų keturių valandų trukmės koncertinės programos pabaigoje.
Tada atlikėjai paskelbė skiriantys muzikinį kūrinį šviesaus atminimo kompozitoriui ir legendiniam smuikininkui šviesaus atminimo Jurgiui Gaižauskui – „Žemaitiško smuikelio“ idėjos autoriui ir ne kartą jame grojusiam.
Idėja pasirinkti naują temą akmeniškių pamėgtai šventei kilo Akmenės rajono kultūros centro direktorei Rasai Čiutienei.
„Lėšų renginiui būtų skirta iš rajono biudžeto, tačiau kai parengiau „Tarmių lopšyje“ projektą ir pristačiau šalies Kultūros ministerijai – ji skyrė finansavimą“,– „Krašto žinioms“ sakė R. Čiutienė.
Pasirinkta tema atitiko šio meto dvasią – 2013 – ieji Lietuvoje paskelbti tarmių metais.
„Saugokime tarmes, kol jas mokame, nes užmiršus vėl išmokti kažin ar bepavyktų“, – pabrėžė renginio vedėjai etnomuzikologai Loreta Sungailienė ir Stanislovas Kavaliauskas.
Jie labiau pažįstami kaip liaudiškos muzikos televizijos laidų žvaigždės, o Akmenėje, aišku, kalbėjo vietine tarme – žemaitiškai.
Taip pat festivalyje suspindo ir lyg antrąja vedėjų pora tapę kiti žemaičiai Šiaulių universiteto menų fakulteto teatro katedros absolventai Vaidas Praspaliauskas ir Anicetas Gendvilas. Vienas įkūnijęs Tado Blindos, kitas – Čigono personažus kaustė žiūrovų dėmesį ne vien savo vaidyba, šmaikščiomis improvizacijomis, bet gimnastikos ant asfalto elementais.
Aktorių bendramokslė, dabar rajono Kultūros centre dirbanti festivalio vyriausioji režisierė Rasa Šiaučiūnaitė tikėjosi poros vaidybines scenas dar labiau pasodrinti kitais Blindos suburtų „svieto lygintojų“ personažais, deja, tarp vietinių nerado sodriai žemaitiškai porinančių vyrų.
Tarp nežemaitiškai porinusių koncerto atlikėjų išskirtinai lyg spirgėjo dzūkiškai Alytaus tradicinės muzikos kapelos „Smiltelė“ dalyvė Daiva Andruškevičienė, prisistačiusi Marceliuke.
Be dzūkų „Smiltelės“ dar koncertavo ir likusių trijų Lietuvos etninių regionų atstovai. Suvalkiją pristatė Vilkaviškio folkloro ansamblis „Sūduviai“ ir to rajono Kybartų kultūros namų merginų šokių ansamblis. Aukštaitijai atstovavo trys kolektyvai iš Panevėžio – šokių kolektyvas „Linas“, liaudiškos muzikos kapela „Pokūda“, vokalinis ansamblis „Smiltelė“. Iš viso svečių atlikėjų buvo šiek tiek daugėliau kaip šimtas.
Pačių šeimininkų scenoje buvo gerokai gausiau – per keturis šimtus. Visų Akmenės rajono kultūros namų ir Naujosios Akmenės bei Ventos muzikos mokyklos, o taip pat Akmenės gimnazijos ir Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijos kolektyvai kūrinius atliko kartu.
Liaudiško festivalio koncertinė programa tęsėsi iki tamsos – dar skambėjo ir pramoginės dainos.
Autoriaus nuotr.
SUMANYTOJA: Liaudiško festivalio „Tarmių lopšyje“ sumanytoja Akmenės rajono kultūros centro direktorė Rasa Čiutienė (antra iš dešinės) pati koncertavo su dainininkais.
ŠOKĖJAI: Šalies keturis etninius rajonus pristatė ir šokėjų poros.
MUZIKANTAI: Daugiausiai šventėje grojusių muzikantų iš Akmenės rajono.
SCENOS: Vaido Praspaliausko (kairėje) ir Aniceto Gendvilo vaidybinės scenos su gimnastikos ant asfalto elementais kaustė žiūrovų dėmesį.
SMUIKELIS: Daugiau kaip prieš 40 metų Akmenės rajone prestižinio kultūros renginio „Žemaitiškas smuikelis“ dvasią sukūrusią dvasią priminė ir vienas kitas smuikininkas.