Švie­ti­mo sistemoje rei­ka­lai pra­stės ir to­liau

Švie­ti­mo sistemoje rei­ka­lai pra­stės ir to­liau

Švietimo sistemoje reikalai prastės ir toliau

Akmenės rajono savivaldybėje praėjusią savaitę rajono švietimo įstaigų ir profsąjungų vadovai, Savivaldybės administracijos atstovai, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos prezidiumo nariai aptarė šalies švietimo darbuotojų ekonominius reikalus ir rajono mokyklų sunkią finansinę būklę, kuri, kaip pranašauta, dar labiau prastės jau po metų antrų.

Vytautas RUŠKYS

vytautas@skrastas.lt

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas pasakojo apie bendradarbiavimą su parlamentinėmis partijomis, Vyriausybe.

Sakė, kad atsižvelgiant į profsąjungų narių pasiūlymus bus pradėta įgyvendinti nauja klasių finansavimo metodika. Tokia, kad mokyklos įgautų finansinį pastovumą, nes pagal dabartinę tvarką vienos įstaigos yra finansiškai rentabilios, o kitos atsiduria ties finansinio bankroto riba.

Ventos gimnazijos direktorius Voldemaras Kuodys sakė: „Viskas priklausys nuo to, kokio didumo pinigų suma bus nustatyta mokinio krepšeliui – jei „biedna“, tai vėl vargsime kaip iki šiol.“

Akmenės rajone, pasak Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Vytauto Juozapavičiaus, dabar trūksta apie dešimtadalio mokykloms skiriamų pinigų sumos – vienam moksleiviui išlaikyti per metus reikėtų 1100 eurų, o dabar gaunama 1000 eurų.

„Mokyklose sutaupyti reikiamą sumą yra be proto sunku, – sakė vedėjas. – Todėl belieka nepilnai vykdyti ugdymo planą.“

Savotiškai gelbėjamasi perskirstant gaunamas lėšas. Jų pridedama Ventos, Papilės Simono Daukanto gimnazijoms, Kruopių vidurinei mokyklai, o nuimti įmanoma tik iš Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ porgimnazijos ir Ramučių gimnazijos.

V. Juozapavičiaus teigimu, rajono švietimo neišgelbės ruošiami siūlymai klasėse sumažinti mokinių skaičių.

„Tuomet klasių komplektų padidėtų tik penkiais, o tai negarantuos dirbantiems mokytojams darbo krūvio“, – sakė V. Juozapavičius.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, situacija dar labiau blogės, ypač Naujojoje Akmenėje. Čia esančioje progimnazijoje ir gimnazijoje dabar yra 35 klasių komplektai. Jų dešimčia sumažės 2017-aisiais.

„Kai skaičius bus apie trečdaliu mažesnis, tai ir mokytojų darbo krūviai sumažės trečdaliu, tiek pat ir atlyginimas, – skaičiavo V. Juozapavičius.

Jo teigimu, neišgelbės ir maždaug tuo metu turimas susidaryti trisdešimties pensinio amžiaus pedagogų būrys, kurie galėtų užleisti savo darbo vietas jaunimui. Mat amžiaus riba, nuo kada galima pasinaudoti galimybe į užtarnautą poilsį, vis didėja, o moksleivių skaičius vis mažėja.

„Kita vertus, neatleisi iš darbo mokytojo vien todėl, kad jis pensininkas, – sakė V. Juozapavičius. – Pavyksta, kai jie susivilioja už išėjimą siūlomomis šešių mėnesių algos dydžio išeitinėmis išmokomis.“

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko pavaduotoja Judyta Čejauskienė kritikavo jau anksčiau kaip gelbėjimo priemonę Akmenės rajone optimizuotą mokyklų tinklą, kai sumažėjo savarankiškų mokyklų atokesnėse vietovėse. Ji ironizavo, kad kiek Akmenėje buvo skubama, vėliau vis tiek dabar čia esančios mokyklos gali tapti kurios nors stiprios Mažeikių švietimo įstaigos filialais.

„Visoje Lietuvoje atliktas švietimo optimizavimo planas niekam tikęs, nors paremtas tarptautinių bankų pinigais, nes vėl reikės švietimą tvarkyti“, – sakė J. Čejauskienė.

Autoriaus nuotr.

DIALOGAS: Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas (kairėje) pasakojo Akmenės pedagogams, kaip ginami jų profesiniai interesai.