Šventė vedė į praeitį

Šven­tė ve­dė į praei­tį

Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį į Rau­dė­nus (Šiau­lių r.) kvie­tė ne tik Jur­gi­nės. Prieš jas ir po jų bu­vo ga­li­ma dau­giau su­ži­no­ti apie kraš­to praei­tį, kū­ry­bi­nė­se dirb­tu­vė­se pa­si­mo­ky­ti ama­to, pa­spor­tuo­ti, pa­šok­ti, pa­dai­nuo­ti, pa­žais­ti taip, kaip tai da­rė mū­sų se­no­liai. Ir va­ka­re įdo­my­bės ne­si­bai­gė.

Al­gi­man­tas BRI­KAS

brikas@skrastas.lt

Pa­si­mo­ky­ti – ne tik mo­kyk­lo­je

Links­ma nuo­tai­ka pa­skli­do jau pir­ma­ja­me įdo­my­bė­mis pil­nos kraš­to pa­pro­čiams skir­tos die­nos ren­gi­ny­je Rau­dė­nuo­se.

Mo­kyk­los-dau­gia­funk­cio cent­ro fo­jė, pil­noje vie­ti­nio jau­ni­mo bei at­vy­ku­siųjų iš Kur­šė­nų, Kel­mės, Šiau­lių Nau­jo­sios Ak­me­nės, Ši­la­lės bei ki­tur, nuo­tai­kin­gai vi­sus pri­sta­tė jau še­šio­lik­tą kar­tą Rau­dė­nuo­se vyks­tan­čios Jur­gi­nių šven­tės ini­cia­to­rė Jo­vi­ta Lu­bie­nė, et­no­kul­tū­ros mo­ky­to­ja, Rau­dė­nų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė, o nuo praė­ju­sių­jų me­tų pa­bai­gos – ir Šiau­lių ra­jo­no kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė.

Prieš Jur­gi­nių šven­tę su­ren­gia­mo­je ne­tra­di­ci­nio mo­ky­mo­si die­no­je mo­ki­niams bei mo­ky­to­jams pri­me­na­mi ir iš am­žių glū­du­mos mus pa­sie­ku­sios veik­los bei pa­pro­čiai.

Po pa­si­svei­ki­ni­mo moks­lei­viai pa­su­ko į mo­kyk­los ka­bi­ne­tus, Kul­tū­ros na­mus, se­niū­ni­jos sa­lę bei bib­lio­te­ką. Gru­pe­lės jų daug ga­lė­jo su­ži­no­ti iš mo­kyk­los mu­zie­jaus eks­po­na­tų, pa­si­dar­buo­ti įvai­rio­se kū­ry­bi­nė­se dirb­tu­vė­lė­se, pa­si­mo­ky­ti folk­lo­ri­nių šo­kių, liau­diš­kų žai­di­mų, ša­lies re­gio­nų dai­nų bei daug ko kit­ko.

Sa­vo­tiš­kas pa­mo­kas ve­dė mo­kyk­los-dau­gia­funk­cio cent­ro mo­ky­to­jai, sve­čiai – tau­to­dai­li­nin­kai, ama­ti­nin­kai.

Se­niū­ni­jos sa­lė­je vy­ko Šiau­lių ra­jo­no vai­kų ir moks­lei­vių, lie­tu­vių liau­dies kū­ry­bos at­li­kė­jų, kon­kur­sas „Jur­ja“. Ja­me da­ly­va­vo rau­dė­niš­kių, sve­čių iš Kur­šė­nų, Kur­tu­vė­nų, Pa­ku­mul­šių.

Pa­va­ka­rę su­reng­tos eks­kur­si­jos po Rau­dė­nų, vie­to­vės, mi­ni­mos jau nuo še­šio­lik­to­jo am­žiaus, lan­ky­ti­nas vie­tas. Jos gi­dai – bu­vę bei da­bar­ti­niai mies­te­lio mo­kyk­los mo­ki­niai.

Folk­lo­ri­nių šo­kių va­ka­ro­nė­je Kul­tū­ros na­muo­se vėl bu­vo dai­nuo­ja­ma, bend­rau­ja­ma. Po jos dar lau­kė orien­ta­ci­nis žy­gis. Iki pat vi­dur­nak­čio.

Nak­vo­ta mo­kyk­los spor­to sa­lė­je.

Jur­gi­nės

Ir ry­ti­niai, ir va­ka­ro ren­gi­niai bu­vo tar­tum prie­das prie pa­grin­di­nio – į šį kraš­tą jau se­no­kai grį­žu­sios Jur­gi­nių šven­tės. Ji ke­le­tą va­lan­dų vyks­ta ša­lia mies­te­lio, Jo­vi­tos ir Vid­man­to Lu­bių so­dy­bo­je.

Rau­dė­niš­kiai jau ko­ne min­ti­nai ži­no šios iš se­no­vės atė­ju­sios šven­tės pa­pro­čius, ban­dy­mus iš jų su­ži­no­ti atei­tį. Prie jų mie­lai pri­si­glau­džia, šur­mu­ly­je da­ly­vau­ja ir iš to­li at­vy­kę sve­čiai. Kai ku­rie – jau ne pir­mą kar­tą.

Jie pri­si­jun­gė prie pie­vo­je žai­džian­čių­jų liau­diš­kus žai­di­mus.

„Ger­viu­kai, lė­ki­te čia!“ – šūk­te­lė­jo šven­tės or­ga­ni­za­to­rė ir nuo­la­ti­nė ve­dė­ja J. Lu­bie­nė. Jau­nie­ji rau­dė­niš­kiai – et­nog­ra­fi­nis an­samb­lis „Ger­vi­ki“, tuoj pat su­si­rin­ko prie gy­ve­na­mo­jo na­mo. Sus­kam­bo šio kraš­to dai­na.

Vie­nas ki­tą kei­tė apie pro­tė­vių pa­pro­čių iš­sau­go­ji­mą, Jur­gi­nes pra­bi­lę val­di­nin­kai. „Jo­vi­ta tiek me­tų šven­tes ren­gė ir ta­po Kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­re“, – pa­juo­ka­vo Rau­dė­nų se­niū­nas An­ta­nas Venc­kus.

Šven­tę, per­si­kė­lu­sią į so­do gi­lu­mą, prie tvar­to, nu­trau­kė lie­tus. Dau­gu­ma da­ly­vių nuo jo pa­si­slė­pė dar­ži­nė­je. Ir čia ėmė skam­bė­ti dai­nos. Tol, kol nu­vi­jo lie­tų.

Pra­gied­rė­jus, pie­me­nė­liai ža­di­no so­dą. Po tvar­to slenks­čiu pa­dė­ti du jur­gu­čiai – Jur­gi­nių mar­gu­čiai. Pa­gal juos spė­ja, kaip va­sa­rą sek­sis gy­vu­liams. So­dy­bos šei­mi­nin­kas V. Lu­bys į so­dą iš­ve­dė kar­ves. Jos, nuo ru­dens ne­ma­čiu­sios die­nos švie­sos bei švie­žios ža­lu­mos, aikš­ti­jo­si, so­de su­ko ra­tus.

V. Lu­bį, su duo­na ir ąso­čiu apei­nan­tį lau­ką, ly­dė­jo bū­rys vai­kų. Po to vie­nas ke­pa­lė­lis už­ka­sa­mas, o iš ki­to vi­si at­si­lau­žė po kriaukš­lę. Kad me­tai bū­tų ge­ri, der­lius – gau­sus.

Pap­ro­čių reikš­mes su­si­rin­ku­sie­siems aiš­ki­no et­nog­ra­fi­jos mo­ky­to­ja J. Lu­bie­nė.

Svar­bi bu­vo ir nau­jie­na, ku­rią ji ra­do lai­ko pa­skelb­ti: „Su­ži­no­jau ži­nią: Rau­dė­nai, Kur­šė­nai – va­žiuo­ja­me į Dai­nų šven­tę!“

Au­to­riaus nuo­tr.

ŽAI­DI­MAS: Jau­ni­mas žai­džia – rei­kia spė­ti paim­ti kai­my­no pa­lik­tą, dar sto­vin­tį pa­ga­lį, kol jis ne­nu­vir­to.

Šiau­lie­tės (iš de­ši­nės) Ilo­na Ga­ra­le­vi­čie­nė ir Jū­ra­tė Sruo­gy­tė pa­sa­ko­ja, kaip ka­dai­se at­ro­dy­da­vo prie dir­žo se­ga­ma ki­še­nė – del­mo­nas. Po to vie­na­me mo­kyk­los ka­bi­ne­te mo­ky­ta­si jį kur­ti.

KE­RA­MI­KA: Lip­dy­ti iš mo­lio mo­ko sep­tin­ta­sis ša­lies puo­džių ka­ra­lius kur­šė­niš­kis Al­gi­man­tas Ta­ma­šaus­kas.

ATLIKĖJA: Vai­kų ir moks­lei­vių lie­tu­vių kū­ry­bos at­li­kė­jų kon­kur­se „Jur­ja“ že­mai­tiš­kai pa­sa­ko­ja Ga­bi­ja Bri­ky­tė iš Pa­ku­mul­šių.

BŪ­RYS: Jur­gi­nė­se ne kar­tą skam­bė­jo et­nog­ra­fi­nio an­samb­lio „Ger­vi­ki“ at­lie­ka­mos dai­nos.

ŠEI­MI­NIN­KAS: Vid­man­tas Lu­bys iš­ve­da kar­vu­tę pir­mą kar­tą pa­rupš­no­ti švie­žios žo­lės.

PAP­RO­TYS: Vid­man­tas Lu­bys iš­si­ruo­šė žings­niuo­ti per lau­ką – kad pa­sė­liai, der­lius bū­tų ge­ri.

ET­NOG­RA­FĖ: Jo­vi­ta Lu­bie­nė pa­sa­ko­jo, ką mū­sų pro­tė­viai da­ry­da­vo no­rė­da­mi iš­veng­ti ne­gan­dų.

VAI­ŠĖS: Šven­tė da­ly­viai tuoj at­sku­bės pa­si­stip­rin­ti so­do pa­kraš­ty­je ke­pa­ma kiau­ši­nie­ne.