Naujausios
Sveikatina ne dietos, o gyvenimo būdas
Natūralaus gydymo centro gydytoja homeopatė Aiva Vaivarienė iš Kauno siunčia žinią pakruojiečiams: dietų nėra – tik gyvenimo būdas, skirtingas kiekvienam žmogui. O ar tinkamai maitinamasi, pasako organizmas.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Mitybą sufleruoja savijauta
Gydytoja pastebėjo, jog dietomis susidomi susirgę žmonės. Ir iš gydančiųjų medikų gauna skirtingus patarimus.
„Pernai internete skelbta informacija apie 30-50 geriausių dietų. Tačiau jų iš tiesų nėra – tik mitybos būdas. Senovėje žodis „dieta“ buvo suprantamas, kaip teisingas gyvenimo būdas. Skirtingos tautos maitinasi skirtingai. Juk vegetarai indai nesako, kad laikosi vegetariškos dietos – tiesiog jie taip gyvena. Vertinant juokais, tradicinė lietuvių „dieta": bulvė, kiaulė, miltai, pienas“, – sako A. Vaivarienė.
Ir primena: atrodom taip, kaip gyvenam, o ne taip, kaip dietinamės. Norintiems išsiaiškinti savo racioną gydytoja patarė savaitę užsirašinėti, ką valgo. Paprastai paaiškėja, kad dažniausiai valgomi vieni ir tie patys produktai. Jeigu organizmo veikla dėl to nesutrinka, žmogus jaučiasi gerai, jam netrūksta energijos – toks maitinimasis tinkamas. Tačiau jeigu didėja kraujospūdis, cholesterolis, prireikia vaistų širdžiai – laikas galvoti, ką keisti.
„Viena mano pacientė skundėsi, kad niekaip negali išsigydyti galvos skausmo. Paaiškėjo, kad moteris keturis kartus per dieną valgo mėsą, tris kartus – vartoja vaistus. Argi ne paprasčiau organizmui netinkantį maisto produktą pakeisti kitu ir be vaistų apsieiti“? – pateikė pavyzdį A. Vaivarienė.
Gydytoja juokauja, kad žmonės pamiršo, koks maistas tinkamas jų organizmui: nors ir žolėdžiai gyvūnai, ir plėšrūnai tą žino be dietologų. O žmonės prarado savo prigimtį ir ėmė ryti viską iš eilės.
„Mokslininkai genetikai tvirtina, kad žmogus nuo žmogbeždžionių tesiskiria dviem procentais. O beždžionių maistas – žolelės, sėklos, lapai, vaisiai, iš žemės išsikasamos šaknys, vienas kitas driežas ar sraigė. Vadinasi, ir žmonėms pagal prigimtį pagrindinis yra augalinis maistas“, – lygina A. Vaivarienė.
Praktikuojanti gydytoja homeopatė neatmeta nė vieno maitinimosi būdo: vieniems žmonėms tinka visavalgystė, kai racione – ir mėsa, kitų organizmas labiau prisitaikęs vegetariškam maistui.
A. Vaivarienė pataria prisiminti, ką valgė tėvai bei seneliai ir mokytis iš jų: tiek išlikusių ilgus dešimtmečius sveikais ir energingais, tiek ir anksti ėmusių sirgti. Nes taip galima išsiaiškinti, kokie produktai tinkami, o kokių dėl sveikatos geriau atsisakyti. Taip pat reikia atsižvelgti į savo gyvenimo būdą: ar dirbamas sunkus fizinis darbas, ar jis – tik „sunkiai“ stumdoma kompiuterio pelė.
Trys taisyklės
Gydytoja pateikė tris pagrindines mitybos taisykles, kurių nėra sunku laikytis ir užtikrinti, kad organizmas gaus visų reikalingiausių medžiagų.
Pirmoji – didžiają maisto dalį turi sudaryti daržovės ir vaisiai. Geriausiai juos vartoti pagal sezoniškumą: tiek užauginamus Lietuvoje, tiek atvežamus iš kitų kraštų. Pasak A. Vaivarienės, atvežtinių vaisių ir daržovių sezoniškumą nesunku pasekti – prekybos centruose tuo laiku jų būna gausiai ir žymiai pigesnių, nei kitu metu.
Organizmui labai naudingi rauginti kopūstai, burokėliai, agurkai, obuoliai. Gydytoja pateikė ir egzotiškesnių žalumynų pavyzdžių: antai visiems gerai žinomos piktžolės garšvos prieš kelis šimtmečius pakeisdavo kopūstus – jas raugindavo ir valgydavo vienuolynuose. Barščius galima virti ne tik iš burokėlių, bet ir iš šlapiose vietose tebeaugančios piktžolės barščio (lietuviško, o ne Sosnovskio). Šis augalas turi tiek daug naudingų medžiagų, kad homeopatai rekomenduoja jį po chemoterapijos ar vartojant stiprius vaistus.
A. Vaivarienė perspėjo – šiuolaikinių veislių bulvės jau nebėra daržovės, nes jų pagrindą sudaro krakmolas. Dėl to jos priskirtinos saldiesiems produktams.
Antra taisyklė – maistas turi būti kuo spalvotesnis. Nes spalva rodo, kokių medžiagų turi vienas ar kitas vaisius bei daržovė.
„Kasdieniame racione būtinos trys spalvos: raudona arba oranžinė (morkos, moliūgai, saldžioji paprika, pomidorai, šaltalankiai, sezoninės uogos ir vaisiai), violetinė arba mėlyna (burokėliai, mėlynieji svogūnai ir kopūstai, mangoldai, juodieji serbentai, slyvos) ir tamsiai žalia (brokoliai, špinatai, Kale kopūstai). Jeigu jų bus – organizmas gaus reikalingų medžiagų ir išvengsite sveikatos problemų“, – sako A. Vaivarienė.
Gydytoja neatmeta ir lietuviškų baltos spalvos daržovių, tik pastebi, kad jos turi mažiau vertingų medžiagų už spalvotas.
Trečioji taisyklė – kuo trumpesnis kelias nuo lysvės iki stalo, tuo produktas vertingesnis. Geriausiai, jeigu jis apdorojamas tik vieną kartą. Pasak gydytojos, kaip tik dėl daugybės apdorojimo procesų vertę praranda miltai ir jų produktai (pramoniniu būdu kepta duona, batonai, bandelės ir kita). Nors ekologiški grūdai – pilnaverčiai.
A. Vaivarienė pataria pagal galimybes rinktis sveikai, natūraliai užaugintas daržoves, vaisius, mėsą, kiaušinius. Tokie produktai ne tik turi visko, ko reikia organizmui, bet ir gerokai sotesni už pramoninius, jų suvalgoma mažiau. Jeigu pasirenkama daugiau valgyti košių, jas geriausiai virtis įvairias – ekologiškų grikių, miežių. Homeopatė primena apie soras, dzūkų augintas nuo senovės: šias kruopas prieš verdant reikia perplikyti verdančiu vandeniu, tuomet košė bus nekarti ir minkšta.
Kas organizmui reikalinga, o kas – nebūtina
Vienas svarbiausių A. Vaivarienės patarimų – valgyti tik tada, kai tikrai norisi ir nepamiršti gerti vandens.
„Organizmas neretai klysta, alkį painioja su troškuliu. Todėl išalkę pirmiausiai atsigerkite – gal čia kaip tik šis atvejis. O jei po penkiolikos minučių tebesijausite alkani – tuomet ir pavalgykite. Gausite dvigubą naudą: ir aprūpinsite organizmą vandeniu, kurio per parą reikia apie 20-30 mililitrų svorio kilogramui, ir nepersivalgysite. Griežtų normų, kiek reikia vandens, nėra. Jo poreikis individualus, priklauso ir nuo to, ką valgote, ir nuo jūsų amžiaus, ir nuo metų laiko“, – sako gydytoja homeopatė.
Pasak A. Vaivarienės, kava, arbata, kiti skysčiai vandens neatstoja. Tačiau galima kavą gerti saikingai – tik rinktis ne maltą, į kurią pridėta kvapų bei kitokių priedų, o kokybiškas kavos pupeles ir sumalti jas prieš užplikant. Naudinga ir kokybiška tikra kakava (tik ne tirpūs jos gėrimai), gerinanti smegenų veiklą. Užtat mėsos buljono geriau iš viso nevartoti – jį organizmas įsisavina itin sunkiai. Nėra būtinos ir sultys: nebent norima organizmui vienu kartu duoti didelę dozę vitaminų bei kitų juose esančių medžiagų. Antraip – vertingiau valgyti tuos pačius vaisius ir daržoves.
Kenčiantiems nuo rėmens gydytoja pataria ne griebtis vaistų, o išgerti linų sėmenų kisieliaus bei stengtis sutvarkyti membraną tarp skrandžio ir stemplės. Tai pat derinti valgomus produktus, kad baltymai nesimaišytų su angliavandeniais – jiems virškinti reikia skirtingų terpių. Todėl norintiems natūraliais būdais atsikratyti rėmens nereikia valgyti mėsos su bulvėmis, o vakarais – sumuštinių.
Pieną specialistė siūlo vartoti pagal tikrąją jo paskirtį – augančiam organizmui. Suaugusiems jis nebebūtinas, o kuo vyresni žmonės – tuo dažniau jų organizmas pieno nebetoleruoja. Jei šios bėdos nėra – suaugusiems geriausiai tinkami rauginti pieno produktai, sūriai.
Cukrų A. Vaivarienė prilygina narkotikams: prie jo ir produktų su juo priprantama nuo vaikystės ("Ar esat matę, kad mažas vaikas parduotuvėje sukeltų isteriją, nes jam nenupirko morkos? Užtat kiek klyksmų dėl saldumynų!"). Nors cukraus (kaip ir druskos) kasdienes normas organizmas gauna su kitu maistu – ypač duonos, batono, rūkytais gaminiais. O saldumynai gali būti naudojami, tik staiga prireikus daug energijos kokiam darbui.
„Cukrus ir druska – konservuojančios medžiagos. Perdaug jų vartodami, tiesiog konservuojame savo organizmą gyvą. Užtat rytais nebepajudiname sustingusių sąnarių, nebedirba raumenys, silpsta imunitetas. Juk senovėje nė uogienių nevirdavo su cukrumi – tik su vandeniu. Baltąjį cukrų galima keisti natūraliais sirupais, medumi, vaisių fruktoze: tai irgi cukrus, tik kokybiškesnis, saugesnis. O geriausiai prisišaldyti ar prisidžiovinti ekologiškų vaisių bei uogų. Taip ir saldumynų noras bus patenkintas, ir sau nekenkiama“, – pataria A. Vaivarienė.
Autorės nuotr.
IŠVADA: Gydytoja homeopatė Aiva Vaivarienė daro išvadą, kad dietų, kaip tokių, nėra – tik skirtingiems žmonėms tinkami maitinimosi būdai.
DĖMESYS: Galimybė išgirsti patarimų, kaip gerinti sveikatą, sudomino būrį rajono žmonių.