Naujausios
Sveikai gyvenantys – lyg baltos varnos
Negeriantis ar vegetariškai besimaitinantis žmogus mūsų visuomenėje dažniausiai dar laikomas vargšu. Bėgiojantis ar vaikštantis su lazdomis suvokiamas kaip beprotis. Bendruomenėse sunkiai prigyja teigiamas požiūris į sveiką gyvenseną.
Apie tai kalbėta praėjusį antradienį Kelmės kultūros centre surengtoje tradicinėje jau tryliktoje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Bendruomenės galimybės lėtinių neinfekcinių ligų valdyme“.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Rūkyti teks mesti pačiam
„Tai rūkyti vistiek man teks mesti pačiai?“ – pakonsultuota docento Aurelijaus Verygos perklausė viena jo pacientė. Šiuo pavyzdžiu A.Veryga dar kartą akcentavo, jog niekas kitas už žmogų nusprendųsi sveikai gyventi, negali mesti gerti, rūkyti ar pradėti sveikai maitintis. Tik jis pats.
Tačiau sveika gyvensena mūsų visuomenėje neretai tampa iššūkiu. Nes tu nori pasidaryti kitoks nei dauguma. „Žiūrėk ji bėgioja. Vaidina, kad sveikai gyvena. O vakar dar gėrė.“
Todėl savo pranešime A.Veryga iškėlė klausimą „Ar bendruomenės išdrįstų imtis lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos?“ Šis klausimas tapo ir visos konferencijos leitmotyvu. Juk daugelis nežino, kas yra sveika gyvensena arba žino, bet nenori sveikai gyventi. O pasipriešinti susiklosčiusiems stereotipams – sunku.
Vadinasi, vienas iš svarbiausiųjų uždavinių keisti visuomenės požiūrį į sveiką gyvenseną. Būtent šiuo keliu turėtų eiti bendruomenės. Tačiau ar daug bendruomenių, kurių renginiai apsieina be alkoholio? Ar dau vegetarinio maisto kavinių? Ar atimamos licencijos tiems, kurie parduoda alkoholį ir rūkalus vaikams? Tokius klausimus kėlė pranešėjas.
Jo nuomone, bendruomenės linkusios sekti autoritetingų žmonių pavyzdžiu. Todėl prie sveikos gyvensenos propagavimo turėtų prisidėti seniūnai, klebonai, pedagogai, medikai ir kiti autoritetingi žmonės.
Kitas būdas gerinti žmonių sveikatą smarkiai apmokestinti viską, kas kenkia žmogaus sveikatai: riebų pieną, gaiviuosius gėrimus, alkoholį. „Jei rytoj cigaretės pabrangtų trigubai, pusė rūkalių tuoj pat nustotų rūkyti,“ – svarstė A.Veryga.
Sveikatos kultūra būtina visavertei egzistencijai
Šio pranešėjo mintis partęsė Šiaulių universiteto docentas daktaras Jūra Vladas Vaitkevičius. Jis samprotavo apie sveikatos kultūrą ir tvirtino, jog sveikatos kultūros turėtų mokyti pedagogai ir šeima.
Tačiau, ar pedagogai pajėgs valdyti sveikatą, jeigu patys serga perdegimo sindromu, jaučia depresiją ir turi psichikos sutrikimų. „Mokytojas galėtų dirbti tik dvylika metų, o paskui turėtų būti valstybės išlaikomas, – tvirtino J.V.Vaitkevičius. – Nes jo darbas labai sunkus.
Mokytoją slegia švietimo sistemos kaita, neapibrėžtumas, finansinės problemos, higienos požiūriu blogos darbo sąlygos, kasdienis triukšmas, prastas apšvietimas klasėse.
Dabar jauni žmonės studijuoja pedagogiką dėl to, kad gali turėti užtikrintą darbo vietą. Tačiau prastėjant demografinei situacijai, ir darbo vietų mokytojams ims trūkti. Reikia mažinti klases. Kodėl mokytojas turi dirbti su 35 mokiniais, kai galėtų mokyti penkiolika? Valstybė nepaveža? Greitai iš viso nebus ko vežti.“
Sveikatos kultūrą pranešėjas pavadino auščiausiu žmogaus ir visuomenės tobulumo lygmeniu, būtinu žmogaus egzistencijai. Jis siūlė mokykloje įvesti sveikatos ugdymo pamoką. Tik tuomet, kai jaunoji karta nuo mažens mokysis sveikos gyvensenos, įpročiu taps judėjimas ir kasdienė mankšta, saikingas ir sveikas maitinimasis.
Reikia tik trečdalio to, ką suvalgome
Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas pacitavo Vydūną, kuris teigė, jog galime būti sveiki ir drūti, suvalgydami tik trečdalį to, ką suvalgome. Valgome per daug ir per riebiai. Mažai judame. Užtai daugėja antsvorį turinčių vyrų ir nutukusių moterų. Mūsų moksleivių fizinis aktyvumas – žemiausias Europoje.
Pranešėjas išreiškė susirūpinimą, jog Lietuvos gyventojų sveikata negerėja, gyvenimo trukmė neilgėja, mirtingumas – didelis.
Tai lemia gyvenimo būdas, paveldimumas, aplinka, kurioje gyvename, oro ir vandens užterštumas.
Tik 18 procentų Lietuvos gyventojų perka sveiką ir kokybišką maistą. Kiti pirkdami žiūri, kas pigiausia.
Tačiau ir pigūs produktai, profesoriaus teigimu, gali stiprinti sveikatą. Kiekvienas žmogus per parą turi suvalgyti 400 gramų daržovių. Tačiau pakankamą kiekį daržovių suvalgo tik pusė lietuvių. O daržovės – nebrangios. Ypač čia, vietoje užaugintos. Morkos, burokėliai, kopūstai, ropės. Beje, kol Lietuvoje neaugino bulvių, ropė buvo pagrindinė daržovė. Dabar daugelis vaikų niekada nėra net ragavę ropės.
Per mažai valgoma ir grūdinių produktų. Žmogus kasdien turėtų valgyti grūdų košės, du – tris kartus per savaitę – žuvies. Net pieno produktų lietuvis vartoja per mažai. Tuo tarpu riebalų – per daug.
Lietuvos gyventojų sveikatą labai veikia ir streso faktorius. Lietuviai darbe patiria daugiausia streso iš visų Europos gyventojų. Be to, mūsų šalyje labai daug nepagarbos, kuri irgi turi neigiamos įtakos sveikatai.
Pranešimus skaitė keturių universitetų profesoriai
Pranešimus konferencijoje skaitė Lietuvos sveikatos, Vilniaus, Šiaulių ir M.Romerio universitetų mokslininkai.
Vilniaus universiteto docentė Sigita Lesinskienė parengė pranešimą apie Kelmės rajono moksleivių psichikos sveikatą. Pasigilinta į šiuo metu plintantį naują reiškinį savęs žalojimą. Jaunimas tokiu būdu užglaisto dvasinius išgyvenimus, nes fizinis skausmas lengviau iškenčiamas negu dvasinis.
Atliktas tyrimas, ar rajono moksleiviai linkę save žaloti. Į anoniminių anketų klausimus atsakė 1374 moksleiviai. Paaiškėjo, jog save žaloti linkę 17 proc. mergaičių ir 10 proc. berniukų. Mergaitės save žaloja pjaustydamos. Berniukai – degindami arba save mušdami.
17 proc. apklaustų mergaičių ir 11 proc. berniukų yra pagalvoję apie savižudybę. 3,3 proc. mergaičių ir 2,1 procento berniukų yra bandę žudytis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Apolinaras Zaborskis iškėlė provokacinį klausimą „Ar gyventojų sveikata – mero rūpestis?“ Ir pateikė pavyzdį: „Duobėta gatvė – grėsmė susižaloti ir veikia nervus.“ Panašiai veikia ir kiti aplinkoje pasitaikantys nepatogumai. O už tai atsakomybė tenka rajono vadovui.
Tačiau meras, pasak pranešėjo, – tai tik žibalas į ugnį arba atpirkimo ožys. Iš tiesų labai daug kas priklauso nuo turimų lėšų. Pavyzdžiui, Neringoje vieno žmogaus sveikatos apsaugai per metus tenka 8000 litų, Vilniaus rajone – 2000 litų. Problemos kiekvienoje savivaldybėje – skirtingos. Lėšų sveikatos priežiūrai kasmet vis mažėja. Tačiau mero atsakomybė – teisingai paskirstyti ir mažas lėšas.
Ekonomisto požiūrį į sveikatos apsaugą išdėstė M.Romerio universiteto profesorius Gediminas Černiauskas.
Apie Kelmės rajono bendruomenės tarybos pasiekimus per 15 gyvavimo metų pranešimą parengė rajono tarybos narė ir konferencijos organizatorė Alma Monkauskaitė. Jos pranešimą iliustravo VO „Krašto informacija“ sukurtas filmukas „Sveikesnis būti gali.“
Mąstyk globaliai, veik lokaliai
Tokius žodžius savo sveikinimo kalboje pasakė Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje vadovas Robertas Petkevičius. Jo nuomone, tokia praktika vadovaujasi viena iš aktyviausiųjų Lietuvoje Kelmės rajono bendruomenės sveikatos taryba.
Sveikatos apsaugos ministerijos viceministras Audrius Klišonis pasidžiaugė, jog Kelmė pripažinta viena sveikiausių vietų gyventi. Pagyrė už aktyvų darbą konferencijų organizatorę Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės filialo vadovę Almą Monkauskaitę ir apdovanojo ją albumu „Neregėta Lietuva“. Įteikė Sveikatos ministro Raimundo Šukio padėkos raštus visuomenės sveikatinimu besirūpinantiems bendruomenių atstovams: Minupių bendruomenės pirmininkei Eurikai Drungilienei, užventiškiams Mildai ir Alvydui Knyzeliams, kelmiškėms mokytojoms Elenai Kripienei, Danutei Butkuvienei, Sniegai Zavadskienei, Kelmės specialiosios mokyklos kolektyvui, Virginijai Žurbenkienei iš Budraičių, Irenai Sabaliauskienei iš Mockaičių.
Rajono meras Vaclovas Andrulis padėkos raštais apdovanojo konferencijų organizatorius ir lektorius: Apolinarą Zaborskį, Aurelijų Verygą, Alminą Blažienę, Vladą Jūrą Vaitkevičių, Sigitą Lesinskienę, Robertą Petkevičių, Juozą Pundzių ir Eriką Mačiūną.
Rajono savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė už aktyvumą sveikatinant visuomenę padėkos raštais atsidėkojo Stulgių bendruomenės slaugytojai Danutei Grybienei, Aklųjų ir silpnaregių draugijos pirmininkei Janinai Samušienei, Budraičių bendruomenės pirmininkei Virginijai Umantienei, Kelmės bendrosios praktikos gydytojų centro direktorei Velchelminai Andrulienei, Maudžiorų kaimo ūkininkei Irenai Mačernienei ir Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės filialo specialistei Almai Mackevičienei ir Sveikatos biuro direktorei Linai Balčiūnienei.
PADĖKA: Sveikatos viceministras Audrius Klišonis, dėkodamas už surengtą jau tryliktą mokslinę praktinę konferenciją sveikatos klausimais padovanojo konferencijų organizatorei Almai Monkauskaitei albumą „Neregėta Lietuva“.
SUSIDOMĖJIMAS: Į konferenciją susirinko nemažai medikų, pedagogų ir kitų sveikatos klausimais besidominčių kelmiškių.
PROPAGUOTOJA: Už sveikos gyvensenos idėjų propagavimą sveikatos ministro padėką pelnė Kelmės „Kražantės“ pagrindinės mokyklos mokytoja metodininkė Elena Kripienė.
KULTŪRA: Šiaulių universiteto docentas Jūra Vladas Vaitkevičius parengė pranešimą apie sveikatos kultūrą.
BLAIVYBĖ: Blaivybės idėjas propaguojantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas Aurelijus Veryga sako, jog sveikai gyventi, kol visuomenės požiūris skeptiškas, labai sudėtinga.
Autorės nuotr.