
Naujausios
Svarstoma kelionių į darbą kompensacijų problema
Radviliškio rajono tarybos komitetų pirmininkai svarstė kelionių į darbą kompensavimo galimybes mokytojams, kultūros darbuotojams bei medikams. Didžiausios išlaidos – iš didmiesčių budėti atvažiuojančių gydytojų.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Tarėsi komitetų pirmininkai
Kelionių į darbą kompensavimo galimybės pradėtos svarstyti po to, kai į Tarybą dėl tokio kompensavimo kreipėsi keli Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos mokytojai, dirbti į Grinkiškį atvažiuojantys iš Radviliškio.
Spalio mėnesį vykusiame Tarybos posėdyje jokių sprendimų dėl jų prašymo nepriimta – nutarta paskaičiuoti tokių kompensacijų poreikį ne tik mokytojams, bet ir kitų biudžetinių įstaigų specialistams.
Šią galimybę ketinama svarstyti vėliau, o kol kas tai aptarė į posėdį susirinkę komitetų pirmininkai.
Apie į darbus važinėjančius pedagogus, kultūros bei sporto specialistus referavo rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Genovaitė Juodeikienė. Atvažiuojančius medikus suskaičiavo laikinai einanti vyriausiosios Savivaldybės gydytojos pareigas Aušra Čiūdarienė.
Važinėja ir mokytojai, ir gydytojai
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistų surinktais duomenimis, į kaimo ir miestelių ugdymo įstaigas rajone važinėja 102 pedagogai, kurių kelionių išlaidoms padengti per metus reikėtų bemaž 71 tūkstančio eurų.
Pasidomėta ir kitų rajonų patirtimi. Pasak G. Juodeikienės, ji labai įvairi.
Pavyzdžiui, Šiaulių rajone kelionės į darbą iš dalies kompensuojamos tik trūkstamiems darbuotojams – daugiausia tai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai.
Kelmės ir Panevėžio rajonuose dalis kelionės išlaidų kompensuojama visiems, toliau nei 10 kilometrų važinėjantiems pedagogams.
Posėdyje prisiminta, jog prieš kelis dešimtmečius mokytojams buvo kompensuojamas ir kietasis kuras, ne tik nuvažiuoti kilometrai. Ir net nebuvo svarbu, ar tu jį kūreni, ar ne.
Rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje atlikti apskaičiavimai, vadovaujantis kelmiškių ir panevėžiečių patirtimi: važinėjantiems 10-15 kilometrų skaičiuota 1 euro dienai kompensacija, važinėjantiems 15-25 kilometrus – 2 eurai ir važiuojantiems toliau nei 25 kilometrai – 3 eurai dienai.
Tokius atstumus į kaimo ir miestelių įstaigas važinėjančių sporto metodininkų rajone nėra, todėl kompensacijų, pasak G. Juodeikienės, reikėtų tik pedagogams ir kultūros įstaigų darbuotojams.
Pedagogams metams reikėtų per 37 tūkstančius eurų, kultūros darbuotojams – 8,1 tūkstančio.
Jei būtų nutarta kompensuoti ir važiuojančių dirbti į miesto įstaigas keliones, prireiktų didesnių sumų – apie 47 tūkstančių eurų pedagogams ir per 11 tūkstančių kultūros darbuotojams.
Į Radviliškio baseiną taip pat atvažiuoja dirbti keli darbuotojai, tad kompensacijų tuomet reikėtų ir jų kelionėms.
A. Čiūdarienės pateiktais duomenimis, rajone yra 75 medikai, važinėjantys į Radviliškį toliau nei 10 kilometrų: Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centre – 3, Baisogalos PSPC – 3, Radviliškio PSPC – 15 ir daugiausia Radviliškio ligoninėje – 54.
„Į ligoninę atvažiuoja budėti medikų iš Šiaulių, Kauno, Vilniaus, tačiau jų kelionių išlaidas suskaičiuoti yra sudėtinga, kadangi budėjimų skaičius per mėnesį būna skirtingas“, – sakė A. Čiūdarienė.
Kas motyvuotų gydytojų keliones?
Socialinių reikalų, sveikatos ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A. Ruseckas suabejojo, ar 3 eurai kelionės išlaidų motyvuotų gydytojus važinėti į budėjimus po kelis šimtus kilometrų. Jo manymu, viskas turėtų būti išspręsta per atlyginimus.
Investicijų ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas Darius Jurėnas pasvarstė: kompensacijos visiems važinėjantiems nemažai kainuotų.
„Visi atvažiuojantys gydytojai gauna daugiau. Jie atlieka sunkų darbą, kad išliktų ligoninė, nes budėjimų vietiniais gydytojais „neuždengsi“. Priėmimas – ne sanatorija. Darbas sunkus, todėl ir atlygis turi būti atitinkamas. Ir tokia situacija yra visur“, – kolegoms dėstė gydytoju Šiauliuose dirbantis Biudžeto, ekonomikos ir ūkio reikalų pirmininkas Kęstutis Dainius.
„Važinėjantis gydytojas yra brangus, nes jam per atlyginimą mokama už kelionę. O jei už kelionę bus mokama atskirai, jo atlyginimas bus kaip kitų ir niekas nerodys pirštu, kad jis gauna daug daugiau“, – teigė rajono meras Antanas Čepononis ir pasvarstė: jeigu Žemės ūkio ministerijos darbuotojams į darbą bus įskaičiuojamas kelionėje iš Vilniaus į Kauną sugaištas laikas, tai gal galima panašiai kompensuoti ir rajonų specialistams?
Pasak mero, vertėtų pasidomėti, ar negalima pedagogų kelionių kompensacijoms panaudoti trečiojo krepšelio lėšų? Esą tuomet viskas išsispręstų be problemų ir teisiškai teisingai.
„Prilyginkime jų kelionę visuomenei naudingam darbui ir tuomet atsiras alternatyva, apie kurią galima kalbėti įstatymiškai“, – sakė A. Čepononis.
Nutarta apie tokias kompensavimo galimybes užklausti Švietimo ir mokslo ministerijos. Konkretesnių sprendimų nesvarstyta.
Autorės nuotr.
Važinėjančius medikus suskaičiavo laikinai Savivaldybės vyriausiosios gydytojos pareigas einanti Aušra Čiūdarienė (kairėje), mokytojus ir kultūros darbuotojus – Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Genovaitė Juodeikienė.