Naujausios
„Svajoklėms“ sirgti nebėra laiko
Senjorų klube „Šeduvos svajokliai“ – beveik vien moterys. Įvairaus amžiaus močiutėms ir net promočiutėms energijos, užsidegimo ir aktyvios veiklos galėtų pavydėti ir jaunuoliai. Pačios "svajoklės" atviros: jei ne klubas, jos kur kas dažniau sirgtų, o dabar tam paprasčiausiai nebelieka laiko.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Atvers močiutės skrynią
Kovo 8-ąją „Šeduvos svajoklių“ klube – ir šventė, ir darbymetis. Šeduvos kultūros ir amatų centre klubo moterys skanauja klubo nario Roberto atneštą tortą. Pačios irgi turi priraičiusios spalvingų sumuštinukų, iškepusios pyragą.
Valandėlę trukęs atokvėpis baigiasi kultūros centro salėje. Čia moterys iš namų susinešė ką kuri turėjo ir kas tiko antrą kartą organizuojamai jų parodai „Iš močiutės skrynios“.
Ant stalų gula kelių dešimčių metų senumo staltiesės, takeliai, austi užtiesalai, lovatiesės. Šalia senovinės 1879 metais pagamintos skrynios prisiglaudžia senovinis verpimo ratelis, savo vietą randa senovinis anglimis įkaitinamas lygintuvas.
Čia pat sugula ir klubo moterų darbai: papuošalai, mezginiai, siuviniai. Visi šie darbeliai bus eksponuojami Kovo 11-ajai skirtame centro renginyje.
„Šeduvos svajokliai“ dalyvaus ir tą dieną rengiamoje akcijoje – kartu su kitais šeduviais apjuos Šeduvos Laisvės aikštę 100 metrų vienybės juosta, kuri bus sujungta iš vienodo formato atskirų tautiniais raštais padabintų lakštų.
Idėjų – per akis
Vienokios ar kitokios idėjos ketvirtus metus gyvuojančiame „Šeduvos svajoklių“ klube – joks stebuklas.
Nuo pat įsikūrimo šeduvės "svajoklės" žinojo, kad į klubą jos rinksis ne sėdėti, o veikti. Kai pirmajame klubo renginyje "svajoklės" laukė svečių iš sostinės, Biržų, Pakruojo, iki trijų nakties suko rožes iš klevų lapų, ruošėsi kaip beišmanydamos.
Ir sulaukė puikiausio Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentės Grasildos Makarevičienės įvertinimo – esą tokio senjorų aktyvumo, užsidegimo ir kūrybiškumo reikia pavydėti.
O kai asociacijos vadovė pamatė dailiai iš servetėlių susuktas rožes, nustebo: „Tai norit pasakyti, kad su šita rože man „zubus“ (dantis, – aut. pastaba) reiks valytis – na jau ne“. Ir prisisegė „servetėlinę“ rožę prie atlapo.
Sugalvojo "svajoklės", kad nori išmokti lipdyti keramikos darbus – pasikvietė pamokyti keramikę Viktoriją Oleinikovą. Vienu metu vėlė vilną, kitu – iš tampomojo popieriaus suko didžiules gėles. Jomis nešinos žygiavo ne tik Žavadienio šventėje – ir vėliau ne vienam atvykusiam kolektyvui jų buvo vietoj gyvų gėlių dovanojama. Darė ir rankų darbo atvirukus su džiovintais augalais, pynė verbas.
Ne pirmi metai „Svajokliai“ prisideda puošiant rekordinį Šeduvos lopšelio-darželio margučių medį.
Prieš Kalėdas darė dovanas, virė sriubą ir taip pamalonino Šeduvos varguolius.
Sugalvojo surengti retro vakarą – gražu buvo žiūrėti į skrybėlėtas, ilgomis sukniomis pasipuošusias damas, nors ne vienai dėl to teko ir savo spintas išpurtyti, ir labdarynus bei turgus gerokai „pakratyti“.
Šiųmetei Vasario 16-osios šventei „svajoklės“ gamino trispalvius patiekalus. Dabar yra primezgusios kojinyčių kūdikiams ir žada dovanoti jas kūdikių namų lėliukams.
Šiemet augins vaistažoles, prisisiūs natūralaus audinio maišelių ir iš jų gamins simbolinius suvenyrus.
Bent porą kartų per metus klubo nariai išvyksta į pažintines ekskursijas po Lietuvą. Ir vyksta ne bet kaip, o su dainomis, eilių skaitymu, pasakojimais apie tų vietų istoriją. Kartu važiuoja ir pailsėti prie jūros.
„Įvairių idėjų mes turime metams į priekį. Ne veltui vadinamės „Svajokliais“ – prisisvajojame tiek, kad paskui nežinome nuo ko pradėti“, – juokiasi klubo pirmininkė Milda Jagučanskienė.
Klubas – vaistas nuo ligų
22 narius šiuo metu jungiančiame „Svajoklių“ klube – pats aktyviausias Šeduvos pagyvenusių žmonių branduolys. Be klubo narių neapsieina beveik joks šeduvių renginys.
Vyriausiai klubo narei – 78-eri. Turi ir vieną vyrą, gana aktyviai dalyvaujantį klubo veikloje. Tačiau jis vienintelis moterų būryje – kitų nelabai sekasi prisivilioti į klubą.
Klubo narės Irena Šuminienė ir Danguolė Daugirdienė – puikios šeimininkės, pamokančios ir kitas gaminimo paslapčių.
Elytė Bičkauskienė – istorikė, kurios dėka klubo išvykos būna apipintos istorinėmis žiniomis.
Pati pirmininkė M. Jagučanskienė rašo eiles, vaidina dramos kolektyve, dalyvauja etnografinio ansamblio veikloje. Puiki skaitovė, vaidinanti jau kelintame spektaklyje – Aldona Pilitauskienė.
Sunku ir išvardinti visų moterų gabumus – kiekviena iš jų gali perduoti kokios nors naudingos patirties, nors jaunystėje sako ne visos buvusios tokiomis aktyvuolėmis.
„Kad nebuvo kada tuomet – turėjome darbus, auginome vaikus. Dabar turime daug gražaus laiko – anūkai jau paauginti, tad ko mums nesirinkti“, – aiškina.
„Svajoklių“ klubas šioms moterims – ir atgaiva sielai, ir aktyvus laiko praleidimas bendraminčių būryje. Vienišas tarp moterų nesijaučia ir Robertas Vaičiūnas.
O prieš porą metų klubo nare tapusi Jadvyga Peleckienė tiesiai šviesiai išdrožia: dabar jai nebėra kada sirgti, nors iki tol medikams ramybės neduodavusi...
Autorės nuotr.
Ketvirtus metus pagyvenusių žmonių klubui „Šeduvos svajokliai“ vadovaujanti Milda Jagučanskienė (kairėje) sako, jog svajoti niekada nevėlu, todėl jie ir pasivadino "svajokliais". Šalia – klubo narė Angelija Lukoševičienė.
Parodoje „Iš močiutės skrynios“ – ir "svajoklės" Elenos Bičkauskienės išsaugota prosenelių skrynia, kuriai jau 139 metai.
Vienas iš „Šeduvos svajoklių“ užsiėmimų – keramikos darbai.
Klubo nuotr.
Vasario 16-sios šventei – „Šeduvos svajoklių“ siurprizas: trijų spalvų patiekalai.
Klubo užsiėmimuose atskleistos ir verbų rišimo paslaptys.