Naujausios
Sutvarkyta signataro kapavietė
Praėjusį penktadienį, prieš Visų šventųjų ir Vėlinių šventę, prie sutvarkytos kapavietės pagerbtas šiemet vasario mėnesį miręs 1990 metų Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Antanas Račas.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Pagerbtas atminimas
Prie Antano Račo kapo susirinko jo šeimos narių, būrelis bendražygių, Savivaldybės atstovų.
Signataras pagerbtas tylos minute. Trumpą atminimo renginį vedė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė Jadzė Gaupšienė. Žodį tarė rajono meras Vaclovas Andrulis, signataro sūnus Gediminas. Ant kapo padėta gėlių, uždegta žvakių.
Atminimo pagerbimas vyko prie sutvarkytos signataro kapavietės. Dalyvavo paminklo kūrėjas, Kelmės rajone, Pašiaušėje, įsikūrusios bendrovės „Akmenta“ direktorius Gintaras Čyvas.
Prabangą suderino su kuklumu
Vėliau redakcijai G.Čyvas tvirtino, jog projektą parengė ir kapavietę sutvarkė, atsižvelgdamas į signataro šeimos narių pageidavimus. Be to, ir pats paminklo kūrėjas pažinojo A.Račą. Signataras bendravo su jo tėvu, taip pat paminklų meistru, politiniu kaliniu, dar tarybiniais laikais Pašiaušėje pastačiusiu paminklą Lietuvos Nepriklausomybei.
Visa tai padėjo jam sukurti prabangų ir drauge kuklų paminklą, atitinkantį Signataro asmenybę.
Kapas dengtas šviesiai pilkos spalvos granito plokštėmis. Priekinė jo dalis papuošta juodu karelišku granitu. Kapavietę puošia ir lietuviška simbolika - saulutė su kryželiu.
Į paminklą integruotas ir Signataro ženklas, kuris šiuo metu gaminamas.
Paminklą ir kapavietės sutvarkymą užsakė rajono Savivaldybė. Rajono meras Vaclovas Andrulis redakcijai tvirtino, jog kapavietės sutvarkymas kainavo apie 12 tūkstančių litų. Šiuos pinigus Savivaldybei grąžins Finansų ministerija.
Paminklas pagamintas ir kapavietė sutvarkyta per penkias savaites. Pagal sutartį UAB „Akmenta“ darbus turėjo atlikti iki lapkričio 20 dienos. Tačiau, pasak G.Čyvo, prasmingiau, kad kapavietę pasistengta sutvarkyti iki Vėlinių.
Kova už Nepriklausomybę turi tęstis
Šiemet, vasario mėnesį, po ilgos kovos su sunkia liga miręs A.Račas nuo Sąjūdžio pradžios nuosekliai kovojo už Lietuvos Nepriklausomybę. Jis buvo apdovanotas Baltijos asamblėjos medaliu už nuopelnus organizuojant Sąjūdį ir Baltijos kelią. Už ilgametį darbą užsienio politikos srityje plėtojant Lietuvos ir Vokietijos santykius pelnė Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklą „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“.
Daug nuveikęs dėl Lietuvos nepriklausomybės ir rajono žmonių gerovės, į Lietuvą atvedęs samariečius ir kitas labdaringas visuomenines organizacijas A.Račas suprato ir tuos žmones, kurie nusivylę Nepriklausomybe.
Jis buvo įsitikinęs, jog nė viena partija, atėjusi į valdžią nenori, kad Lietuvos žmonėms būtų blogiau. Tačiau visos problemos kyla dėl pašlijusios dorovės ir moralės. Kiekvienoje partijoje yra ir idealistų, ir savanaudžių.
Gerovės turi siekti ne vien valdžia. Jeigu kiekvienas Lietuvos pilietis dorai atliktų savo pareigas, gyventume tikrai geriau.
Autorės nuotr.
BENDRAŽYGIAI: Prieš Vėlines signataro prisiminti ir pagerbti į kapines atėjo būrelis jo bendražygių.
SIMBOLIKA: Signataro Antano Račo paminklas puoštas lietuviška simbolika.
BENDRADARBIAVIMAS: Prie kapavietės atvyko ir jos sutvarkymo bei paminklo autorius Gintaras Čyvas (kairėje). Šalia signataro sūnus Gediminas Račas su dukromis Ieva ir Emile. Paminklo kūrėjas su Antano Račo artimaisiais derino kiekvieną detalę, ir sako, jog tai, kad viskas tiko signataro šeimos nariams, jam yra didžiausias įvertinimas.