Susibūrusiems neregiams lengviau

Susibūrusiems neregiams lengviau

Daugiau nei šimtui regėjimo negalią turinčių radviliškiečių integruotis į visuomeninį gyvenimą padeda juos subūrusi organizacija – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS). Bendravimas su to paties likimo žmonėmis jiems padeda primiršti negalią.

Laima AGANAUSKIENĖ

alaima@skrastas.lt

Padeda spręsti problemas

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Radviliškio rajono organizacijai šiuo metu priklauso 103 įvairaus amžiaus bei negalios nariai. Kone pusė iš jų – pensinio amžiaus, kuriems nustatyti specialieji poreikiai. Organizacijos veikloje dalyvauja ir 9 vaikai su regėjimo negalia, nors jie ir nėra tikrieji nariai.

„Mūsų gretos nuolat kinta – vienus išlydime į Anapilį, į jų vietą ateina naujų narių. Nesame gėrybes dalijanti organizacija, tačiau stengiamės pagal išgales pagelbėti vieni kitiems, nes kas, jei ne mes patys geriausiai žinom savo skaudulius“, – sakė ilgametė rajono organizacijos pirmininkė Janina Aižinienė.

Anot J. Aižinienės, neregiai ir silpnaregiai dažnai susiduria su specifinėmis problemomis, kurios sveikam gal net neatrodo svarbios. Pavyzdžiui, garsinis šviesoforas, ryškesni ir didesni užrašai autobusų stotelėse ar aukštesni kelio ženklai. Gerai matančiam net neatrodo, kad tai yra nemenka problema silpnaregiui.

„Pasaulis tobulėja ir atsiranda vis daugiau priemonių, padedančių gyventi neregiui ar silpnaregiui. Specialios kompiuterio programos, garsinės knygos, pradėtos leisti prieš 50 metų, kalbantys kraujospūdžio matuokliai, laikrodžiai, termometrai ir dar daug kitų dalykų, be kurių nebeapseina dažnas turintis regėjimo negalią žmogus“, – vardijo J. Aižinienė.

Lietuvos aklųjų biblioteka kasmet išleidžia per 200 pavadinimų naujų garsinių knygų, kurias skaito ir radviliškiečiai.

Dainuoja ir vaidina

Tačiau regėjimą ką tik praradusiam neregiui, pasak pirmininkės, pirmiausia reikia ne priemonių, o psichologinės pagalbos, nuoširdaus pokalbio su tokio pat likimo žmogumi, apsitarnavimo įgūdžių pradžiamokslio. Ir tik vėliau – kitų dalykų, padedančių jam gyventi.

Labai svarbi yra integracija į visuomenę. Organizacijos duomenimis, šiemet 3 nariai buvo įdarbinti medienos perdirbimo įmonėje „Socialiniai sprendimai“. Esą tai pirmi tokie metai, kai pradėjo dirbti net keli neįgalieji.

„Mes neleidžiame veltui laiko net poilsiaudami. Šiemet kartu su LASS nariais nuvykę į Šventąją, neregius mokėme vaikščioti su Baltąja lazdele, turintiems regėjimo likutį, užrišome akis, kad netekus saulės šviesos, būtų išlavinta orientacija aplinkoje“, – apie organizacijos veiklą pasakojo pirmininkė.

Dar viena stiprioji organizacijos pusė – aktyvi visuomeninė veikla. LASS Radviliškio organizacija turi itin veiklų dramos būrelį (vadovė Reda Petrauskienė) ir antrą dešimtmetį gyvuojantį, daug kur koncertuojantį vokalinį ansamblį „Pasagėlė“ (vadovė Roma Apšegienė).

Ir vienas, ir kitas yra mėgiami tarp sąjungos organizacijų, dažnai kviečiami ir neatsisakantys parodyti parengtas savo programas.

Radviliškiečiai yra ir kasmetiniai apskrities sporto švenčių dalyviai bei prizininkai, parodų lankytojai.

„Manau, jog ne amžius ir net ne negalia yra svarbiausia. Jei negalią turintis žmogus nesijaučia vienišas, sulaukia patarimo, pagalbos sunkiu laikotarpiu, tai ir negalia tampa mažesnė“, – tikino J. Aižinienė.

Organizacijos albumo nuotr.

PADĖKA: Neregys Irmantas Baltrušaitis dėkojo pirmininkei Janinai Aižinienei už pagalbą, paramą.

Autorės nuotr.

PASAGĖLĖ: Radviliškiečių vokalinis ansamblis „Pasagėlė“ dažnai kviečiamas koncertuoti įvairiuose aklųjų ir silpnaregių organizacijų bei kituose renginiuose.