Naujausios
Šeimininkės iš įvairių regionų
Šventė „Nuo Jurginių – lig Žolinių“ prasidėjo šv. Mišiomis Pakražančio apreiškimo Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje. Po Mišių surengtas sūrių pristatymas.
Jau tryliktąjį kartą Pakražantyje vykstančioje respublikinėje Sūrių šventėje dalyvavo 19 šeimininkių. Jos konkursui pateikė 36 rūšių sūrius. Suvažiavo ir per 20 prekiautojų įvairiausiais sūriais.
Konkurse dalyvaujantys sūriai buvo pažymėti tik numeriais ir pateikti jų pavadinimai. Šeimininkės iš kelių Lietuvos regionų. Daugiausia dalyvių iš Pakražančio seniūnijos. Jos atstovavo Žemaitijai. Šiaulių ir Radviliškio šeimininkės atstovavo Aukštaitijai. Atvažiavo gaspadinių iš Birštono, kurios atstovavo Dzūkijai, iš Šakių – atstovavo Zanavykų kraštui ir iš Šilutės – atstovavo Mažajai Lietuvai.
Šventė vyko lauke, Kultūros centro prieigose. Prie netoliese esančio prūdelio įrengta edukacijos ir žaidimų erdvė vaikams.
Skaniausius sūrius spaudžia žemaitės
Komisija, kurią sudarė Kelmės pašto viršininkas, Pakražančio bendruomenės pirmininkas Zigmas Gaidauskas, Kelmės rajono Tarybos narys, ūkininkas Vytautas Barkauskas ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Virgilijus Jukna paragavo visų konkursui pateiktų sūrių ir išrinko penkis skaniausius bei išradingiausius.
Balčiausiuoju nominuotas Pakražančio seniūnijos Kerkasių kaimo gyventojos Reginos Kalvaitienės iš varškės suspaustas sūris. Pikantiškiausiuoju pripažintas pakražantiškės Editos Markevičienės dilgėlių sūris. Jam prireikė viso kibiro dilgėlių, kurios nuplikomos, paruošiama speciali masė ir spaudžiamas sūris.
Saldžiausiuoju pripažintas varškės sūris „Vasarėlė“, kurį suspaudė Vida Vyšniauskaitė, gyvenanti Pakražančio seniūnijoje.
Margiausiąjį sūrį pagamino Radviliškio rajono Pociūnėlių kaimo bendruomenė. Beje, ši bendruomenė yra įkūrusi įmonėlę, kurioje gamina arbatas, prieskonius, iš vietoje užaugintų žalumynų ir vaisių, daro cukatas. Todėl ir sūrio margumą išgavo savo pagamintais prieskoniais.
Aštriausiuoju pripažintas valpainiškės Kęstutės Baltutienės pagamintas česnakinis sūris.
Žemaitijos sūrininkės pasirodė pačios išradingiausios. Jos suspaudė ir kiaušininių, ir lašininių sūrių, atvežė rūkytų, lydytų, keptų, marinuotų, vaisinių.
Birštono atstovė Akvilė Sadauskienė vaišino ožkos sūriais, nes pati ožkas augina savo ūkyje.
Pagerbtos ne tik nuominuotųjų sūrių gamintojos, bet visos konkursui savo gaminius atvežusios šeimininkės. Jos pakalbintos. Vienos atvirai pasidalijo savo sūrio receptu, kitos laiko paslaptyje, trečios neatskleidė tik slaptų sūrio ingredientų.
Savas tradicijas skleidė ir folkloro kolektyvai
Įvairių Lietuvos kraštų tradicijas bei autentiškus tautinius kostiumus demonstravo ir į Sūrių šventę suvažiavusių kraštų folkloro ansambliai. Renginį pradėjo Pakražančio kultūros centro tradicinė kaimo kapela „Gers čėsas“, vadovaujama Laimos Lapinskienės.
Koncertavo Šakių rajono Griškabūdžio kultūros centro folkloro ansamblis „Nova“, atstovavęs Zanavykams, Radviliškio rajono Pociūnėlių kultūros centro ansamblis „Garduva“, atstovavęs Aukštaitijai, Birštono kultūros centro folkloro ansamblis „Raskila“, atstovavęs Dzūkijai ir Šilutės kultūros ir pramogų centro folkloro ansamblis, atstovavęs Mažajai Lietuvai.
Ansambliai dainavo ir šeimininkės savo sūrius pristatė savo tarme. Pasak Pakražančio kultūros centro direktorės ir šventės „Nuo Jurginių – lig Žolinių“ projekto autorės Laimos Lapinskienės, sunkiausia vietos gyventojams buvo suprasti šilutiškių, atstovavusių Mažajai Lietuvai, tarmę. Joje daug kitokių ar kitas prasmes nei įprasta turinčių žodžių.
Popietė su nešpietnais bernais ir kiaušiniene
Po folkloro ansamblių koncerto renginio dalyviams parodyta ir grupės „Nešpietni bernai“ koncertinė programa.
Vėliau vaišintasi šeimininkių suvežtais sūriais. O Pakražančio seniūnijos bendruomenės stebino išradingumu kiekviena kepdama vis kitokią kiaušinienę. Tai su lašinukais, tai su „cibulių“ laiškais ar kitokiais priedais. Kiaušiniene taip pat vaišinti visi dalyvavusieji ir pasižiūrėti bei pasižmonėti susirinkusieji.
Pasak kultūros centro darbuotojų, susirinkusiųjų buvo šiek tiek mažiau negu ankstesniais metais. Mat, Žolinės šeštadienį vyko Kražių festivalis, Kukečių seniūnijos šventė „Piliakalnis senas mums praeitį mena“ ir kitų renginių. O toje pačioje Pakražančio seniūnijoje, Stulgių bažnyčioje, buvo teikiamas Sutvirtinimo sakramentas. Taigi, žmonės pasiskirstė kur kam dalyvauti. Be to, kai kurie vyresnieji gyventojai baiminosi korona- viruso. Nepaisant gausybės renginių, ir kitų problemų, dalyvių šventėje buvo palyginti nemažai. Ir šventę kultūros darbuotojai laiko pavykusia.
Šventę rėmė Lietuvos kultūros taryba, skyrusi 4500 eurų ir rajono savivaldybė, skyrusi 1400 eurų.
Pasak L. Lapinskienės, šventės sąmata buvo gerokai didesnė. Bet daug kur pasispaudus, pasitelkus draugus, mainus ir kitokias gudrybes, pavyko išsisukti su turimomis lėšomis.
