Naujausios
VERSMĖS
Sugrįžimai į tėviškę
Šaukėnuose Vėlinių išvakarėse svečiavosi iš šio krašto kilusi – tautodailininkė, meno kūrėja, poetė Lilija Simonavičiūtė. Bibliotekoje surengta buvusios šaukėniškės kilpinėlių paroda, muziejuje skambėjo jos eilės. Lilija Simonavičiūtė į tėviškę sugrįžta kasmet.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
„Talentas nevaikšto vienas“
Apie Liliją Simonavičiūtę kalbėjo Šaukėnų bibliotekininkė Genė Barzinskienė.
L. Simonavičiūtės drabužiai, dovanų maišeliai, skraistės, staltiesės, takeliai – išskirtiniai, už savitą kūrybą jai suteiktas Meno kūrėjos statusas. Lilija Simonavičiūtė – „Gintaro dobilo“ nominacijos laureatė, daugelio zoninių, respublikinių konkursų diplomantė. Jos kūriniai eksponuoti parodose Lietuvoje ir užsienyje. Daugiau negu 100 originalių tautodailininkės kūrinių publikuota rankdarbių žurnaluose. L. Simonavičiūtė išleido septynias autorines rankdarbių knygeles, yra mėnraščio „Rankdarbiai“ viena iš autorių.
Lilijos Simonavičiūtės kūriniuose atsispindi praeitis, tačiau kartu jie – ir šiuolaikiški. Todėl jos darbai tinka ir moderniuose namuose, vienetiniai, originalūs ir labai puošnūs drabužiai puošia ir jauną, ir pagyvenusią damą.
„Poetas Justinas Marcinkevičius yra sakęs, jog „talentas nevaikšto vienas“. Ir mūsų Lilija – ne tik talentinga tautodailininkė, rankdarbių kūrėja. Ji rašo ir eiles, yra išleidusi dvi poezijos knygeles. Poetiniu žodžiu Lilija atveria širdį: „Ateikit, žmonės, aš jūsų laukiu, sudėjau ant nušveisto stalo duoną ir druską, ir klevo sulos ąsotį. Visuos kampuos pakabinau po saulę“, – L. Simonavičiūtės eiles citavo bibliotekininkė.
Dovanos – iš širdies
Į susitikimą su kraštiečiais atvykusios Lilijos Simonavičiūtės veide nepaliaujamai švietė šypsena.
Moteris labai dėkojo Šaukėnų bendruomenei už jai rodomą pagarbą, už dovanotą laiką pabuvimui kartu.
„Šaukėnai – mano lopšys. Čia aš gimiau ir užaugau, baigiau vidurinę mokyklą. Mane mokė puikūs mokytojai, supo draugiški mokiniai. Nepatyriau nė trupučio skriaudų ar pažeminimų. Ir tada, prieš daugelį metų, ir dabar Šaukėnuose jaučiuosi puikiai. Čia – mano tikrieji namai“, – sakė tautodailininkė.
Lilija Simonavičiūtė tvirtino, jog kas metai stengiasi ne tik apsilankyti savo gimtinėje, bet ir kaip nors jai padėti.
Bibliotekai tautodailininkė ne pirmą sykį atvežė dovanų – knygų. Muziejui dovanojo megztų takelių, iš tetos paveldėtą senovinių daiktų kolekciją.
Eiliuoja nuo mokyklos laikų
L. Simonavičiūtė eiliuoti bando dar nuo mokyklos laikų. Bet iki šiol dar neišdrįso rašyti taip, kaip nori. Buvo auklėjama, griežtai atskirti, kas gražu ir tinkama, o kas nepadoru.
Postūmis po daugelio metų vėl kurti buvo studijų laikų draugės mirtis. „Tau neišsiųsti laiškai“ – taip pavadinta pirmoji Lilijos Simonavičiūtės eilėraščių knygelė. Antroji – „Prisilietimai“. Kitais metais numatyta trečioji knyga.
Susitikime skambėjo ne vienas L. Simonavičiūtės eilėraštis, kuriuos skaitė ir pati autorė, ir bibliotekininkė, ir Šaukėnų kraštotyros muziejaus muziejininkė Elena Burdulienė.
Prieš Vėlines susimąstyti privertė eilės apie išskiriančią negailestingą mirtį ir už ją stipresnius prisiminimus: „Mūsų kelio gale/ Žydi skausmo vyšnia, / Šakose gieda skausmą paukšteliai. / Ir apgaubia pečius, / Tarsi rūkas šalta, / Našlės juoda suknelė“.
L. Simonavičiūtės eilėse pro liūdesį, išsiskyrimo skausmą dažnai skamba ir vilties, optimizmo motyvai: „Pražydo/ Mano sena obelis, /Pražydo. / Kodėl sakei, / Kad šią žiemą ji mirs? / Kodėl norėjai / Obelį seną nukirsti? /Glosto bitę / Sena obelis, / Glostau aš / Obelį seną. / Nereikalinga, / Nereikalinga mirtis/ Nei obels, / Nei mano, / Nei tavo. / Gyvenimo reikia, / Reikia gyvenimo“.
Kūrėja paskaitė eilių ir iš būsimosios knygelės.
Susižavėjo kilpinėliais
Išbandžiusi ir įvaldžiusi ne vieną rankdarbių techniką, pastaruoju metu L. Simonavičiūtė susižavėjo kilpinėliais. Šaukėnų bibliotekoje surengta kilpinėlių paroda.
„Darbas labai lėtas, bet ne mažiau man malonus. Pirmuosius savo kilpinėlius pavasarį pristačiau respublikinėje parodoje Telšiuose“, – sakė Lilija Simonavičiūtė.
Kilpinėliai eksponuojami kaip paveikslai – tvirtinami ant tamsaus pagrindo ir kabinami ant sienų. Padėti tarp kitų darbų smulkučiai kilpinėliai „dingtų“.
PRISIMINIMAI: Prisiminimais apie mokyklinius metus dalijosi ir l. Simonavičiūtė, ir buvusi jos mokytoja Elena Burdulienė (kairėje).
PARODA: Šaukėnų bibliotekoje surengta L. Simonavičiūtės kilpinėlių paroda.
DOVANOS: Šaukėnų kraštotyros muziejui buvusi šaukėniškė tautodailininkė dovanojo megztų takelių.
Autorės nuotr.