Steig­vi­lių ma­lū­ną ­sau­go tik vil­tis

Steig­vi­lių ma­lū­ną ­sau­go tik vil­tis

Steigvilių malūną saugo tik viltis

Pro rajoną prasiautusios audros apardė Steigvilių vėjo malūno kepurę, nuplėšė dalį jos skardų. Pinigų remontuoti architektūros paminklą nėra. Paminklosaugininkai tik viliasi, kad pastatas atlaikys ir sulauks geresnių laikų.

Janina ŠAPARNIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Vietoj remonto – viltys

Pastaruoju laiku keliu link Žeimelio važiuojantys žmonės iš tolo atkreipia dėmesį į apardytą Steigvilių vėjo malūno kepurę. Ir į tai, kad malūnas pakrypo, nes vienoje statinio pusėje siena nyksta sparčiau, joje atsiranda vis daugiau skylių.

Apverktiną malūno būklę jau pastebėjo ir internetininkai – virtualioje erdvėje pasirodė nykstančio paminklo nuotraukos ir raginimas juo pasirūpinti.

Kultūros paveldo tarnybos vedėjas Mindaugas Veliulis redakcijai sakė apžiūrėjęs Steigvilių malūną.

„Pastato būklė bloga. Bet kepurės remontas brangiai kainuotų – jau vien dėl to, kad reikėtų samdyti bokštelį, aukštalipius darbininkus. Metalas irgi nepigus. Pinigų tokiems darbams tikrai šiemet nebus“, – teigė M. Veliulis.

Vedėjas abejojo, ar lėšų remontuoti Steigvilių malūną atsiras ir kitąmet.

M. Veliulis viliasi, kad naikinantį aplinkos poveikį malūnas dar atlaikys ne vienerius metus.

„Juk nenugriuvo malūnas per šiemetines audras. Tai gal išstovės iki to laiko, kai atsiras pinigų tvarkyti kultūros paminklus“, – sakė vedėjas.

Prieš ketvertą metų malūnui didelės žalos buvo pridarę vagys, sulaužę sienas ir pro jas išvilkę dvejas malūno girnas. Jos buvo surastos, vagišiai išaiškinti ir nubausti. Steigvilių malūno girnos į savo vietą nebegrįžo – iki šiol laikomos Žeimelyje prie seniūnijos.

Kilo grėsmė, kad nusikaltėlių nuniokotos sienos gali neatlaikyti stipresnio vėjo. Tuokart paminklosaugininkai senas irstančias lentas sienų apačioje pakeitė naujomis. Malūno nykimas tuo kart buvo sustabdytas.

Projektą sustabdė nuosavybės problema

Pakruojo kultūrininkai 2008–aisiais paruošė Steigvilių malūno restauracijos projektą Europos investiciniams fondams. Buvo numatyta, kad į „Vėjo malūnų kelio“ turistinę trasą įtrauktame statinyje po restauracijos įsikurs veikianti senovinės malūnininkystės ekspozicija. Buvo laukiama fondų kvietimų dalyvauti konkursuose.

Bet projektas toliau taip ir nepajudėjo, nes paaiškėjo, kad valstybei priklausantis malūnas stovi ant privačios žemės.

„Ši teisinė nuosavybės problema viską sustabdė. Mat daugelio fondų konkursų nuostatose yra reikalavimas, kad būtų aiškūs nuosavybės reikalai. Kad restauruojamas objektas ir sklypas, kuriame jis yra, priklausytų tam pačiam savininkui. Šiuo atveju malūnas turėtų stovėti ant valstybinės žemės“, – informavo M. Veliulis.

Medinį Steigvilių malūną 1891-aisiais pasistatė kaimo šviesuolis Jonas Beinoravičius, ūkininkas, lietuvybės skleidėjas, uždraustos lietuviškos spaudos platintojas.

Autorės nuotr.

APSAUGA: Medinės architektūros paminklą Steigvilių malūną besaugo viltys, kad jis išstovės iki geresnių laikų.

GIRNOS: Steigvilių vėjo malūno girnos po išaiškintos vagystės pargabentos prie Žeimelio seniūnijos.